Prarastų pavidalų vardai: Vilniaus augustinų bažnyčios altorinių paveikslų ikonografijos aspektai

LTStraipsnis skirtas Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos (Paguodos) bažnyčios altorinių paveikslų problematikai. Remiantis žodiniais ir vaizdiniais šaltiniais atkuriama šventovę puošusių paveikslų ikonografija, jų buvimo vietos ir aplinkos detalės bažnyčioje, keliamos kai kurių kūrinių likimo, uždarius bažnyčią, prielaidos. Pagrindinis dėmesys šiame tyrime tenka didįjį altorių puošusiam tituliniam Švč. Mergelės Marijos Paguodos (Ramintojos) paveikslui, kurį galima laikyti Vilniaus augustinų puoselėto marijinio kulto ašimi, taip pat sudėtingu ir daugiasluoksniu tapybą, metalo aptaisus ir kitas puošmenas jungiančiu dariniu, įvairias vėlesnes kartotes aprėpiančiu reiškiniu. Vystant Vlado Drėmos įžvalgas, straipsnyje iškelta prielaida, kad Švč. Mergelės Marijos Paguodos atvaizdas, po 1852 m. perkeltas į Vilniaus Šv. Jono bažnyčios Šv. Stanislovo Kostkos koplyčią, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo „padalintas ir padaugintas“. Tapybinė jo dalis kartu su aptaisų fragmentais galimai atiteko Vaidotų (Baltosios Vokės) Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčiai, o likusiems aptaisams ant skydo buvo pritaikytas kitas Hodegetrijos tipo paveikslas. Tyrime, sprendžiant Vlado Drėmos iškeltą klausimą apie Kanuto Rusecko paveiksle Lietuvaitė su verbomis (1847) fiksuotą Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdą, keliama prielaida, kad šios ikonografijos kūrinys iš tiesų buvo didžiajame altoriuje po 1844-ųjų atnaujinimo kaip Paguodos paveikslą uždengiantis atvaizdas. Reikšminiai žodžiai: Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Paguodos (Ramintojos) bažnyčia, Vilniaus augustinai eremitai, XVIII a. bažnytinė tapyba, Švč. Mergelės Marijos brolijos, Kanutas Ruseckas. [Iš leidinio]

ENThe article explores the altarpieces in the Church of Our Lady of Consolation in Vilnius. Drawing insights from 19th-century visitation documents, it provides a comprehensive understanding of the iconography of the altarpieces, presenting the themes of the paintings, their original placement on the altars, and the principles governing the thematic combination of images. The research reveals that the iconography of the altarpieces aligns with Augustinian spirituality, featuring depictions of St. Augustine, St. Monica, St. Nicholas of Tolentine, St. Thomas, and St. Thecla. Simultaneously, it responds to broader thematic trends in 18th-century church art, incorporating saints like St. John Nepomucene, St. Anthony of Padova, and St. Peter, commonly found in many Vilnius church interiors from that period. A particular emphasis in this research is placed on the titular painting of Our Lady of Consolation, situated on the high altar. This painting serves as the focal point of the Marian cult cultivated by the Vilnius Augustinians, a work of a complex and multi-layered nature, which combines painting, metal settings, and other embellishments, and a larger phenomenon that includes various later replicas. Building on the insights of Vladas Drėma, the author of the article proposes a hypothesis that the image of Our Lady of Consolation, relocated to the Chapel of St. Stanislaus Kostka in St. John’s Church after 1852, underwent a process of “division and multiplication” in the late 19th and early 20th centuries. The painting part, along with fragments of the settings, potentially found their way to the Church of the Conversion of St. Paul in Vaidotai (Baltoji Vokė).Additionally, another Hodegetria-type painting was likely mounted on the base, adapting it to the remaining settings. The article also addresses a question raised by Drėma regarding the image of Our Lady of the Gate of Dawn in Kanuty Rusiecki’s painting Lithuanian Girl with Palm Sunday Fronds (1847), proposing that a work with this iconography was indeed a painting that concealed the image of Blessed Mary the Comforter in the high altar after the 1844 renovation. Keywords: Church of Our Lady of Consolation (Blessed Mary the Comforter) in Vilnius, Vilnius Augustinian eremites, altarpieces of the Church of Our Lady of Consolation in Vilnius, 18th-century church painting in Lithuania, confraternities of the Blessed Virgin Mary in Lithuania, Kanuty Rusiecki, Vladas Drėma. [From the publication]