The Architecture of the Augustinian churches in the Grand Duchy of Lithuania

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės „Šv. Augustino šeimos“ bažnyčių architektūra yra gana nuosekli. Jos buvo stačiakampio plano sienų ir kolonų konstrukcijos su kukliu vienanaviu interjeru, trumpu dviejų arba trijų tarpsnių korpusu ir jame išskirta presbiterija. Nesant tikslių statybos reglamentų ar netgi bendrų gairių, kanoninių kongregacijų bažnyčios buvo statomos atsižvelgiant į fundatoriaus galimybes ir lūkesčius bei konkrečios bendruomenės poreikius. Taigi, nors mūrines bažnyčias daugiausia statė bajorai ir magnatai, jų lokacija nedideliuose miesteliuose ir kaimuose nulėmė nedidelį tūrį ir skurdžius, dažniausiai vienanavius interjerus. Be to, kai kurių architektūrinės programos buvo itin minimalios. Pavyzdžiui, nors Lietuvos Brastos bažnyčia stovėjo svarbiame politiniame centre, pastatas buvo suprojektuotas stačiakampio plano, o salės interjere nebuvo išskirta presbiterija. Tokiame kontekste Slanimo vienanavės bažnyčios lotyniško kryžiaus planas yra unikalus. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Laterano kanauninkai perėmė šią bažnyčią tuomet, kai ji jau buvo pastatyta, ir todėl ne begalėjo turėti įtakos jos formai. Lotyniško kryžiaus planas būdingas ir didžiausiai bei didingiausiai Vilniaus Antakalnio Šv. Petro ir Povilo Laterano kanauninkų bažnyčiai. Ji vienintelė buvo uždengta kupolu. Daugumos bažnyčių fasadai neturi bokšto arba turi vieną varpinę. Šiuo požiūriu išsiskiria dvi Laterano kanauninkų šventovės Vilniuje ir Michališkėse. Antakalnio bažnyčios fasadas yra ypatingas, nes jį sudaro du bokštai. Tuo pačiu šis fasadas, kurį puošia kolonos ir chiaroscuro, su balkonu ir dideliu langu ant ašies, dekoruotas stiuko lipdyba, yra romėniško pobūdžio.Dažniausiai kukliai „Šv. Augustino šeimos“ bažnyčių architektūrai yra būdingas viduramžių erdvės organizavimas, daugiausia eremitų bažnyčiose. Tiek abiejų Tautų Respublikos, tiek Europos Naujųjų laikų architektūros kontekste šios bažnyčios išsiskiria nebent savo akivaizdžiai mažu tūriu. „Šv. Augustino šeimos“ bažnyčios, vidur amžiais statytos Centrinėje Europoje ir modernizuotos XVII–XVIII a., suvaidino ypač svarbų vaidmenį įtvirtinant kuklias architektūrines formas. Reikšminiai žodžiai: augustinų vienuolijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūra, baroko architektūra, vienuolynų architektūra. [Iš leidinio]

ENThe Order of St. Augustine, along with the Canons Regular of the Penitence of the Blessed Martyrs and the Canons Regular of the Lateran, constitutes “the family of St. Augustine” – religious congregations rooted in the Rule of St. Augustine and actively developing the spirituality inspired by the bishop of Hippo. This paper aims to explore the churches affiliated with these orders in the Grand Duchy of Lithuania. It seeks to address the question of whether the communal spirit is reflected in the formal solutions employed in these churches, and whether these orders adhered to typical architectural forms, or each order developed its own distinctive architectural character. Keywords: Augustinian orders, architecture of the Grand Duchy of Lithuania, baroque architecture, monastic architecture. [From the publication]