LTStraipsnyje aptariamas neoficialiųjų pavadinimų, nurodančių Vlado Urbanavičiaus skulptūrą Krantinės arka, variantiškumas lietuvių, gimusių 1989–1998 metais, kalboje pagal jų sudarymo būdus. Variantiški neoficialieji skulptūros pavadinimai lyginti su Vilniaus rusų ir lenkų vartojamais ekvivalentais. Dažniausiai šis statinys neoficialioje lietuvių kalboje vadinamas Vamzdžiu. Kelianarių pavadinimų, kurių nomenklatūrinis žodis yra vamzdis, determinantas išryškina skulptūrai būdingas išorės ypatybes, paskirtį, nurodo vietą, kurioje ji stovi, apibūdina jos reikšmę ar išreiškia neigiamą požiūrį, pvz., Baisus vamzdis, Šūdų vamzdis, Išmatų vamzdis. Skulptūra Krantinės arka lenkų vadinama Rura arba Trąba (Tromba), rusų – Труба. Šie pavadinimai atskleidžia Vilniaus lietuvių, lenkų ir rusų pasaulėvaizdžio panašumus: to paties pamato pavadinimų skirties pagrindas – objekto forma, o skirtumas yra kalbinis. Reikšminiai žodžiai: variantiškumas, neoficialieji urbanonimai, urbanonimai, skulptūrų pavadinimai, šnekamoji kalba. [Iš leidinio]
ENThe article discusses variability of the unofficial names for Vladas Urbanavičius‘s sculpture Krantinės Arka (The Embankment Arch) in the language of Lithuanians, born in 1989–1998, according to the methods of their formation. Variants of names of the sculpture are compared to the equivalents used by the local Russians and Poles. This sculpture is commonly referred to as Vamzdis (The Pipe) in the unofficial Lithuanian language. In multi-word names where the nomenclature word is pipe, the unique part of the name highlights the external characteristics of the sculpture, its purpose, indicates the place where it stands, describes its meaning, or expresses a negative attitude, for example, Baisus vamzdis (A Terrible Pipe), Šūdų vamzdis (A Pipe of Shit), Išmatų vamzdis (A Pipe of Excre ment). Sculpture Krantinės arka (The Embankment Arch) is called Rura (The Pipe) or Trąba [Tromba] (The Pipe) by Poles, and Труба (The Pipe) by Russians. These names reveal the similarities in the worldview of Vilnius Lithuanians, Russians and Poles: the basis of the same names is the form of the object, with the difference being linguistic. Keywords: variability, unofficial urbanonyms, urbanonyms, names of sculpture, spoken language. [From the publication]