Deinstitucionalizacijos proceso analizė: globotinių (rūpintinių) požiūris

LTVaiko globos sistemos deinstitucionalizacija pastaruoju metu yra viena iš prioritetinių ES, tame tarpe ir Lietuvos socialinės politikos sričių. Pertvarkant vaikų globos namus, kuriamos naujos ir plėtojamos esamos institucinei globai alternatyvios bendruomeninės paslaugos. Vienas iš bendruomeninių paslaugų teikimo būdų – bendruomeniniai vaikų globos namai, kurie veikia pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tyrimo problema – kadangi vienas iš prioritetinių bendruomeninių vaikų globos namų tikslų – „užtikrinti vaikui sėkmingą adaptaciją, saugios, emociškai palankios ir šeimai artimos aplinkos sukūrimą“, taip pat „užtikrinti vaiko emocinius poreikius ir formuoti saugų prieraišumą“. Įgyvendinant institucinės globos pertvarką stinga tyrimų, atskleidžiančių vaikų emocines, savarankiškumo formavimosi patirtis deinstitucionalizavimo kontekste. Kiaunytė ir Lygnugarienė (2019) teigia, kad nepakankamai atsižvelgiama į vaikų, augančių globos institucijose ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose, savarankiškumo įgūdžių ugdymosi galimybes pasikeitus emocinei, fizinei ir socialinei aplinkai patirtis šiame procese. Remiantis mokslo informacijos šaltiniais ir teisiniais dokumentais atskleidžiama paėmimo iš šeimos ir institucinės globos neigiama įtaka vaiko psichosocialinei gerovei, menkai ugdoma vaiko savarankiškumas, todėl palikę institucinę globą vaikai patiria gyvenimiškų sunkumų, nepasitiki savimi, negeba patenkinti asmeninių poreikių, sukurti ir išlaikyti socialinių ryšių ir sklandžiai integruotis į visuomenę. Skirtingai nei institucinė globa bendruomeniniai vaikų globos namai užtikrina reikiamas sąlygas ir tinkamą edukacinę aplinką, skirtą ugdyti vaiko savarankiško gyvenimo įgūdžius, gerina jo fizinę, psichinę ir socialinę raidą.Tyrimo metu analizuojama, kokios patirtys lydi globotinius (rūpintinius) deinstitucionalizacijos procese. Atliktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruoto interviu ir naratyvo analizės metodus. Tyrime dalyvavo 1 asmuo, mergina, gyvenusi instituciniuose vaikų globos namuose, kurie vykdant deinstitucionalizaciją perėjo prie bendruomeninių vaikų globos namų modelio. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad deinstitucionalizacijos proceso metu pagerėjo emocinė, edukacinė aplinka, pasikeitė savarankiškumo bei kitų įgūdžių ugdymo sąlygos, sustiprėjo prieinamumas, bendradarbiavimas. Taip pat paaiškėjo, kad neužtenka suteikti galimybės augti, ugdyti savarankiškumo, socialinius ir kitus reikalingus įgūdžius, kad žmogaus patirčių pasekmes lemia jo požiūris, įgimtos charakterio savybės, atskyrimas nuo destruktyvios šeimos ir augimas tinkamoje aplinkoje. Reikšminiai žodžiai: deinstitucionalizacija, institucionalizacija, bendruomeniniai vaikų globos namai. [Iš leidinio]

ENResearch goals – to analyze care recipients' experiences in the context of deinstitutionalization. Research objectives: 1. Based on theoretical analysis, reveal the experiences of care recipients in children's homes in the context of deinstitutionalization. 2. Based on empirical research results, present the emotional experiences of care recipients typical of the deinstitutionalization process. 3. Investigate the formation of care recipients' independence experiences in the context of deinstitutionalization. Research methods: 1. Analysis of scientific information sources and legal documents. 2. Semi-structured interview method. 3. Narrative analysis. Description of the research sample. The main aspect of the sample unit selection is criterion selection. During the study, an interview was conducted with a girl who grew up in a deinstitutionalized children's home which was converted to a community children's home while she was still living there. Conclusions: 1. Based on the theoretical research analysis, it was found that contrary to institutional care, community children's homes provide a favorable emotional, physical, and social environment similar to a family. 2. Based on empirical research results, it was found that the emotional and educational environments improved during the deinstitutionalization process, conditions for the development of autonomy and other skills changed, and accessibility and collaboration were strengthened. 3. The research results revealed that providing opportunities for growth, fostering autonomy, social and other necessary skills is not enough. The consequences of human experiences are determined by their attitudes, innate character traits, separation from a destructive family, and growing up in a suitable environment. Keywords: deinstitutionalization, institutionalization, community children's homes. [From the publication]