LT„Lietuvių liaudies dainyno“ XIX tomo įvadinis straipsnis aptaria Antrojo pasaulinio karo bei pokario dainų melodijų specifiką. Šiame tome skelbiamas dainas autorė sieja su istoriniu kontekstu bei plačiau pristato jų atsiradimo laikotarpį. XX a. karinės-istorinės dainos apibūdinamos kaip rašto kultūros paveiktas folkloras. Pabrėžiama, jog šiose dainose greta tradicinių raiškos būdų ir lietuvių liaudies dainoms būdingo lyriškumo, išryškėja naujos raiškos priemonės – ironija, groteskas, parodija. Nors autorė pastebi, kad parodijavimo apraiškų žodinio teksto plotmėje galima įžvelgti talalinėse, minėtos priemonės įgyja žymiai didesni mąstą – apima ne tik tekstą, bet ir muziką. Lietuviškame folklore atsiranda „sąmoningai ironiška žinomos melodijos arba visos dainos interpretacija.“ Toks efektas pasiekiamas, kai pirminis vaizdas drastiškai pakeičiamas jam pagal prasmę priešingais dalykais. Straipsnyje pažymima, jog aptariamojo laikotarpio kultūrai būdingas parodijavimas, ironizavimas, „atvedant šiuos raiškos būdus iki kraštutinės ribos, kai jie pradeda veikti patys savaime, be jokio apčiuopiamo ar bent numanomo tikslo.“ Tačiau aprašomos dainos išlaikė aiškų tikslą – priešintis okupacijai ir okupantams.
ENIntroduction article of the 12th tome of Lithuanian folk songbook discusses specifics of melodies of songs of World War II and of post-war period. Songs published in this tome are related with historical context and the author broadly introduces period of their origin. Military-historical sources of the 20th century are characterized as folklore affected by written culture. It is highlighted that these songs in line with traditional manners of expression and lyricism typical for Lithuanian folk songs demonstrate new measures of expression – irony, grotesque and parody. Although the author notices that manifestations of parody in plane of verbal text are available in play-party songs, the mentioned measures acquire significantly major scale; they cover not only a text, but music as well. Purposive ironic interpretation of known melody or of the whole song appears in Lithuanian folklore. Such effect is achieved as initial view is drastically changed into opposite things. The article emphasizes that parodies, ironies are typical for culture of the period being discusses by leading these measures of expression till the marginal limit, when they start working by themselves, without any intended purpose. However described songs have preserved clear purpose, i.e. resistance to occupation and occupants.