Afektinės būsenos savižudybės procese: patirtys ir formavimosi prielaidos

LTAfektinės būsenos iškilimas savižudybės procese laikomas rimtu savižudybės grėsmės ženklu. Šiame tyrime siekiama aprašyti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, patyrimą ir įvertinti jų formavimosi prielaidas gyvenimo laikotarpiu. Tyrime taikyta kokybinė perspektyva, jos tikslas buvo pasiekti gyvenimiškas žmonių patirtis retrospektyviai, atliekant giluminius pusiau struktūruotus interviu. Tyrimo imtį sudaro 12 tyrimo dalyvių (4 vyrai, 1 nedvinarės lytinės tapatybės asmuo ir 7 moterys), bandžiusių nusižudyti ne daugiau kaip prieš vienerius metus, vykdant tyrimą besigydžiusių Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Duomenys sisteminti taikant fenomenologinę interpretacinę analizę, siekiant atskleisti pasikartojančius išgyvenimus. Atlikus duomenų analizę išryškėjo 9 pagrindinės grupės patirtinės temos: kai kurie gyvenimo sunkumai, užgulę savižudybės proceso metu, nebuvo patiriami kaip susiję su suicidiškumu; pasikartojantys trauminiai įvykiai suteikė pagrindą formuotis didelio trūkumo jausmams; kompensacinis mechanizmas užpildė didelio trūkumo jausmų išgyvenimą; prasidėjo išsekimas nuo pastangos palaikyti kompensacinį mechanizmą; pagrindinis trigeris tiesiogiai konfrontavo su kompensaciniu mechanizmu; po pagrindinio trigerio išgyvenimo ėjo afekto būsena; afekto būsenos metu disociacija gali padėti izoliuoti psichologinį skausmą; esant afekto būsenos, mintys apie savižudybę patirtos kaip kylančios automatiškai; savižudybė suvokta kaip priemonė sustabdyti kančią. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog žmonių pasakojimuose galima įžvelgti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, formavimosi modelį.Žmonės geba, pasitelkę refleksiją, intuityviai atskirti reikšmingus sunkius gyvenimo įvykius nuo savižudybės procesui nereikšmingų ir permąstyti savo patirtis. Šis gebėjimas yra vertingas intervencijų ir postvencijų išteklius. Pagrindiniai žodžiai: savižudybės procesas, psichologinis skausmas, afektinė būsena, IFA. [Iš leidinio]

ENThe emergence of affective states during the process of suicide is regarded as a serious indicator of suicide risk. This study aims to describe the experience of affective states characteristic of the suicide process and to raise assumptions about how these affective states develop over a person’s lifetime. A qualitative approach was employed in this study, with the objective of retrospectively exploring individuals’ life experiences through in-depth semistructured interviews. The research sample comprises 12 participants (4 men, 1 person with a nonbinary gender identity, and 7 women) who had attempted suicide no more than one year prior to the study and were receiving treatment at the Vilnius City Mental Health Centre at the time of data collection. Data were analysed using phenomenological interpretive analysis to identify recurring experiential patterns. The analysis revealed nine main experiential themes: some life difficulties experienced during the suicide process were not perceived as related to suicidality; repeated traumatic events provided a foundation for the formation of deep feelings of deficiency; a compensatory mechanism emerged to fill these feelings of deficiency; exhaustion developed from the effort to maintain this compensatory mechanism; the main trigger directly challenged the compensatory mechanism; an affective state followed the experience of the primary trigger; during the affective state, dissociation may help isolate psychological pain; suicidal thoughts during the affective state are experienced as arising automa tically; and suicide is perceived as a means to end suffering.The findings of the study indicate that individuals’ narratives reveal a pattern of the formation of affective states characteristic of the suicide process. Through reflection, individuals are able to intuitively distinguish significant, distressing life events from those irrelevant to the suicide process and reconsider their experiences. This ability is a valuable resource for both intervention and postvention efforts. Key words: suicide process, psychache, affective state, IPA. [From the publication]