LTStraipsnio objektas – Lietuvos XX a. antrosios pusės etnologinėje literatūroje sutinkamos ikikrikščioniškosios kultūros vietos XX a. krikščioniškoje lietuvių kultūroje interpretacijos. Nagrinėdami kryžiaus ir jo ženklo vartojimo klausimus, aiškindami kalendorinių švenčių atskirų elementų esmę, autoriai dažnai vadovaujasi romantišku požiūriu, daugiausia ieškodami ikikrikščioniškosios kultūros elementų, kuriems kartais priskiriami netgi krikščioniškos kilmės objektai. Remiantis istoriniu lyginamuoju metodu ir naudojantis įvairia literatūra mėginama įrodyti, kad XX a. lietuvių liaudies krikščioniškojoje kultūroje netgi tie papročiai, tikėjimai, kurie galėjo būti atsiradę pagonybės laikais, funkcionavo krikščionybės sukurtoje kultūros sistemoje kaip įgijusios naują prasmę sudėtinės tos sistemos dalys arba liaudies pamaldumo apraiškos, ar yra tiesiog krikščioniškame kontekste egzistuojantys pramoginiai elementai. [Iš leidinio]
ENThe paper analyses the place of pre-Christian culture and its role in the Lithuanian Christian culture up to the middle of the 20th century. It is attempted to elucidate whether the statement on the pre-Christian origin or simply Pagan meaning of separate folk traditions, rites or their elements that appeared in publications of various authors in the last decades of the 20th century are substantiated. The article deals with interpretations of two pre-Christianity related folklore spheres that are found in scientific works of professional modern Lithuanian ethnologists. These relate to the cross and issues of its use as well as explanation of separate parts of calendar holidays. Presence of the pre-Christian culture is evidently manifested in these spheres. It is noted that the pre-Christian archaic has been similarly interpreted both in the Soviet period and after restoration of independence. The paper concludes that it is nearly impossible to trace elements or rudiments of the pre-Christian culture in folklore that would not be transformed into Christianity in the 19-20the centuries.