Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai

LTSeniausias baltų mitologijos sluoksnis siekia Europos proistorės priešindoeuropinius laikus ir atspindi matricentrinę, matrilinearinę kultūrą. Tokios deivės kaip Laima, Ragana, Laumė, Žemyna ir joms giminingos kitos mitinės būtybės baltų žemėse paveldėtos iš vietinių gyventojų, iš ankstesnių negu 3-2,5 tūkstm. pr. m. e. laikų. Senosios Europos deivės nebuvo žmonos, mylimosios ar dukterys, kaip indoeuropietiškame, patriarchalinės kultūros panteone, bet motinos, karalienės, „ponios“, teikiančios gyvybę, gerovę, laimę ir nelaimę, sveikatą ir ligą, skiriančios gyvenimo trukmę ir mirties laiką. <...> Priešindoeuropietiškame dievų panteone vyriškieji dievai egzistuoja, bet tik kaip antriniai, jie nevaldo, nekuria, nekontroliuoja. <...> Senosios Europos kilmės deives suskirstysime į dvi pagrindines grupes pagal jų charakterio bruožus, funkcijas ir pasireiškimo sferas. Pirmajai (A) grupei skiriame deives, kurios viską žino, kuria, gimdo, gausina, bet taip pat marina, griauna, atima. Tai Laimos ir Laumės-Raganos sfera, apimantį būrį antraeilių mitinių būtybių. <...> Šios deivės gyvybinės energijos imasi iš vandens ir drėgmės – merių, šaltinių, upelių, balų, lietaus, drėgnos gimdos, urvų, akmenų. Tai lunarinė sfera; jos veikia pagal mėnulio fazių ritmą. Dažnai pasirodo po tris (trys Laimos, trys baltos viešnios arba kaip jauna deivė nimfa ir senė). Antrajai (B) grupei skirtinos chtoninės (žemės, augalijos) dievybės, alsuojančios žemės ritmu, susijusios su metų laikais. Pagrindinė šios grupės deivė – Žemyna, žemės derlingumo dievybė, Žemė-Motina. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Mitologija; Tautos kultūra; Gyvybė ir mirtis; Žemė; Indoeuropietiškos kilmės dievybės; Šventyklos; Pomirtinis gyvenimas; Mythology; National culture; Life and death; Earth; Deities of indo-European origine; Temples; Posthumous life.

ENThe oldest layer of Baltic mythology reaches prehistory of Pre-Indo-Europeans and reflects matricentric and matrilinear culture. Such goddesses as Laima, Ragana, Žemyna and other related mythological divinities are inherited from local inhabitants, which lived earlier than 3,000 - 2,500 years B.C. Ancient European goddesses were not wives, mistresses or daughters as in Indo European pantheon of patriarchal culture, but mothers, queens, “ladies”, providing life, welfare, happiness and disaster, health and illness, aware of life duration and moment of death. <...> Masculine gods exist in Pre Indo-european pantheon but only as secondary, they are not involved in reigning, creation and control. <...> Goddesses of Ancient European origin may be subdivided into two groups according to their character features, functions and spheres of manifestation. The first (A) group is comprised of goddesses, who know everything, give birth, multiply and also mortify, destroy and deprives. This sphere of Laima and Laumė-Ragana, including a big amount of secondary divinities. <...> These goddesses take vital energy from water and dampness – seas, wells, rivers, swamps, rain, wet womb cages and stones. It is lunar sphere; they act following moon phases. Usually appears in threes (three Laimas, three white cherries or like young goddess nymph or crone). The second group (B) is comprised of chthonic divinities (soil, flora), breathing like rhythm of the Earth, regarding seasonal time. The main goddess of this group is Žemyna, goddess of productivity of the Earth, the Earth-Mother.

• Akultūracijos, sinkretizmo ir difuzijos samprata M. Gimbutienės darbuose / Algirdas Girininkas. Tiltai. Priedas. 2012, Nr. 43, p. 207-216.
• Ancient Baltic religion: evaluation of archetypes authenticity / Rolandas Kregždys. Latvijas universitātes raksti. 2013, Sēj. 793, p. 91-98.
• Ankstyvųjų baltų religija archeologiniais duomenimis / Algimantas Merkevičius. Iš praeities šaknų / sudarytoja Elvyra Usačiovaitė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023. P. 130-153.
• Antanas Tyla apie lietuvių pilietinės tapatybės kaitą / Elvyra Usačiovaitė. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 210-229, 380.
• Augimo samprata senojoje lietuvių kultūroje / Elvyra Usačiovaitė ; Kultūros, filosofijos ir meno institutas. Vilnius : Versus aureus, 2005. 288 p.
• Baltų dievybės ir mitologinės būtybės Vydūno dramose / Rima Palijanskaitė. Iš praeities šaknų / sudarytoja Elvyra Usačiovaitė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023. P. 268-307.
• Baltų istorinis paveldas Sūduvos, Žemaičių aukštumų ir Kuršių marių arealo erdvėse / Kęstutis Subačius. Terra Jatwezenorum. 2021, 13, 1, p. 7-56.
• Baltų kalbų "nomina agentia" su suff. *- īnā kilmės ir semantinės raidos ypatumai ("deivės" Žemynos verifikavimo klausimu) / Rolandas Kregždys. Baltu filoloģija. 2011, t. 20, nr. 1, p. 53-78.
• Dėl Austėjos, Bubilo, Bičbirbio kilmės ir funkcijų / Rimantas Balsys. Tiltai. Priedas. 2004, Nr. 24, p. 28-45.
• Dėl Puškaičio, barstukų ir markopolių kilmės bei funkcijų / Rimantas Balsys. Tiltai. Priedas. 2005, Nr. 26, p. 51-60.
• Dualinė juostų simbolika : atitikmenys ir tipologinės sąsajos Lietuvos, Rytų bei Senosios Europos kultūrose / Vytautas Tumėnas. Kultūrologija. 2006, t. 14, p. 202-223. Vilnius: Gervelė, 2006. P. 202-223.
• Ikikrikščioniškoji lietuvių ir prūsų religija: vertybinis matmuo / Rimantas Balsys. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 12-25, 366.
• Iš baltų mitinio vaizdyno juodraščių : Aitvaras / Dainius Razauskas. Liaudies kultūra. 2008, Nr. 6, p. 8-25.
• Kai kurios antikos ir baltų religijos paralelės / Elvyra Usačiovaitė. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2021, t. 9, Nr. 2, p. 24-42.
• Keletas pakaitinio atlikimo būdo funkcinių aspektų = Several functional aspects of alternate singing / Loreta Juciutė. Lietuvos muzikologija. 2008, 9, p. 170-181.
• Klänge der Poesie aus den versunkenen Weiten : das Litauenbild in der Dichtung von A. K. T. Tielo / Sigita Barniškienė. Darbai ir dienos. 2002, t. 32, p. 7-28.
• Krosnis mitologijoje / Dainius Razauskas-Daukintas. Vilnius : Aidai, 2011. 388 p.
• Lexicon of Baltic mythology / Marta Eva Běťáková, Václav Blažek. Heidelberg : Universitätsverlag Winter, 2021. 290 p.
• Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios : nuo apeigos iki prietaro / Rimantas Balsys ; Klaipėdos universitetas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. 445 p.
• Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio ryšio kvintesencija: "kirnis" / Rolandas Kregždys. Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 70, p. 105-123.
• Medžiai senovės lietuvių tikėjimuose / Pranė Dundulienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 83 p.
• Meilės deivės Mildos autentiškumo klausimu / Rimantas Balsys. Logos (Vilnius). 2009, 59, p. 133-140. 2009, 60, p. 149-155.
• Mitologinės Kirnio interpretacijos / Dalia Senvaitytė. Liaudies kultūra. 2002, Nr. 6, p. 6-10.
• Mitopoetinių įvaizdžių ir vaizdinių semiotika ir tautinės tapatybės simbolių paieška Pranės Dundulienės darbuose / Vytautas Tumėnas. Etnografija. 2014, 20 (2010), p. 106-129.
• Motina Žemyna baltų deivių kontekste : 1 d.: Tacito mater deum, trakų-frigų Σεμέλη, latvių Zemes māte, Māra, lietuvių bei latvių Laima, Laumė ir lietuvių Austėja / Nijolė Laurinkienė. Liaudies kultūra. 2007, Nr. 2, p. 9-19.
• Motina Žemyna baltų deivių kontekste : II dalis: lietuvių Krūminė, Javinė, Dirvolira, Gabija, Ponikė, Medeina ir Žvorūna, Ragana, Veliuona (latvių Veļu māte), Giltinė / Nijolė Laurinkienė. Liaudies kultūra. 2007, Nr. 3, p. 31-39.
• Požemio ir mirusiųjų karalystės deivė / Nijolė Laurinkienė. Metai. 2010, Nr. 1, p. 116-127.
• Praradimų ir mirties ženklai Martyno Vainilaičio poezijoje vaikams / Loreta Žvironaitė. Gimtasis žodis. 2006, Nr. 10, p. 14-19.
• Prie gyvybės medžio šaknų: Marija Gimbutienė šeimos moterų draugijoje / Daiva Vaitkevičienė. Tautosakos darbai 2021, 62, p. 105-129.
• Prūsų ir lietuvių mirties (požemio, mirusiųjų) dievybės : nuo Patulo iki Kaulinyčios / Rimantas Balsys. Tiltai. Priedas. 2005, Nr. 29, p. 27-58.
• Ragana lietuvių stebuklinėse pasakose: tautosakiniai ir mitologiniai vaizdinio ypatumai / Radvilė Racėnaitė. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2022, t. 10, Nr. 2, p. 36-55.
• Regimieji mirties pavidalai skirtinguose lietuvių tautosakos žanruose / Radvilė Racėnaitė. Tautosakos darbai 2007, 33, p. 72-90.
• Senasis Molėtų plentas: kelionė erdve ir laiku / Agnė Vaitkuvienė. Vietos dvasios beieškant / sudarytoja Rasa Čepaitienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. P. 351-391.
• Signs of morning star Aušrinė in the Baltic tradition: regional and intercultural features / Vytautas Tumėnas. Mediterranean archaeology and archaeometry. 2018, vol. 18, no. 4, p. 377-388.
• Sovijaus mito faktografijos genezė - etnologinis diskursas / Rolandas Kregždys. Lietuvos etnologija. 2023, 23 (32), p. 138-170.
• Stogastulpių vaizdinė simbolika: anapus estetikos slypintis matmuo / Žilvinas Svigaris. Estetikos ir meno filosofijos teorinės problemos / sudarytojas Antanas Andrijauskas. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2021. P. 203-213. 2019, t. 7, Nr. 1, p. 10-19.
• Stovintis vanduo - velnio / Dainius Razauskas. Iš praeities šaknų / sudarytoja Elvyra Usačiovaitė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023. P. 196-229.
• Sūduvos krašto etninių žemių susigrąžinimo 600-ųjų metinių sukaktis. Istorijos pamokos / Kęstutis Subačius. Terra Jatwezenorum 2022, 14, 1, p. 16-63, 275-276, 289-290.
• Sūduvos krašto teritorinė, socialinė sandara - esminiai bruožai X-XIII a. pirmojoje pusėje / Kęstutis Subačius. Terra Jatwezenorum 2023, 15, 1, p. 7-33, 304-305, 315-316.
• Sūduvos kunigaikščių Skomantų ir Durbės mūšio nugalėtojo Almeno sąjunga / Kęstutis Subačius. Terra Jatwezenorum 2023, 15, 1, p. 34-67, 305-306, 316-317.
• Šilkelio plonumo kelias. Apie gydantį pasakos dalyvavimą / Eglė Minelgaitė-Beinorienė. Būdas. 2022, Nr. 6 (207), p. 44-55.
• Tautos dvasios atspindžiai vandenvardžiuose / Kęstutis Subačius. Terra Jatwezenorum 2022, 14, 1, p. 64-86, 276-277, 290-291.
• Teonimų, minimų "Sūduvių knygelėje", etimologinė analizė - dievybių funkcijos, hierarchija : puschayts, puschkayts / Rolandas Kregždys. Res humanitariae. 2008, t. 3, p. 49-74.
• The Value of sacredness in mythical attitude / Laima Monginaitė. Filosofija. Sociologija. 2017, t. 28, Nr. 1, p. 38-46.
• Ugnis senojoje lietuvių tradicijoje : mitologinis aspektas / Dalia Senvaitytė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005. 121 p.
• Vasaros saulėgrįžos šventės pavadinimo problema / Rimantas Balsys. Tiltai. Priedas. 2003, Nr. 16, p. 18-35.
• Vietiniai ir universalieji lietuvių mitinių-poetinių įvaizdžių ir ornamento lytinės simbolikos aspektai: baltų ir hindų tradicijų paralelės / Vytautas Tumėnas. Kultūrologija. 2005, t. 12, p. 417-440. Vilnius: Gervelė, 2005. P. 417-440.
• Балтийские ритуалы: жертвоприношение богине земли Жямине / Н. Лауринкене. Топоровские чтения I-IV : избранное. 2010. P. 109-126.
• Древний литовский пантеон и его сравнительно-исторический контекст / С. Каралюнас. Балто-славянские исследования. 2009, 18, p. 448-485.
• Литовская устная традиция о связи змеи с жизнью и ее возникновением / Н. Лаурикене. Балтийские перекрестки: этнос, конфессия, миф, текст / редкол.: М. В. Завьялова, H. Н. Казанский, Т. В. Цивьян. Санкт-Петербург: Наука, 2005. P. 232-253.