Lietuvių etninės kultūros tyrinėjimai XX a. antrojoje pusėje: išeivių darbai

LTStraipsnio tikslas – įvertinti XX a. antroje pusėje lietuvių išeivių paskelbtas knygas ir studijas, parodyti jų įnašą į mūsų etninės kultūros tyrinėjimų aruodą. Tyrimo objektas – 25 knygos ir studijos. Po Antrojo pasaulini karo Vakarų kraštuose atsidūrę tyrinėtojai buvo pasiruošę moksliniam darbui ir turėjo galimybę skelbti savo darbų rezultatus, tuo tarpu gimtajame krašte pirmiausia reikėjo parengti specialistų. Išeivijoje jau 1946 m. Hamburge pasirodė J. Balio studija apie lietuvių vestuvių papročius, o Vilniuje tik 1955 m. buvo išleista populiari M. Glemžaitės knyga apie tautinius drabužius. Išeivijoje išleistą literatūrą apie lietuvių etninę kultūrą galima taip klasifikuoti: šaltiniai (I. Končiaus, A. Pakalniškio etnologinio pobūdžio prisiminimai, J. Balio „Lietuvių tautosakos lobyno“ serija); monografijos ir studijos (J. ir M. Gimbutų, J. Griniaus darbai), trys pažintinės ir praktinės paskirties leidiniai (A. ir A. Tamošaičių, S. Ylos, D. Brazytės-Bindokienės knygos). Labiausiai tirtos sritys buvo statyba, apranga, tautodailė ir papročiai. Medžiaginei kultūrai skirti leidiniai gausiai iliustruoti piešiniais, brėžiniais, vienspalvėmis ir spalvotomis nuotraukomis, kai kurie paskelbti vokiečių ar anglų kalbomis arbo dviem kalbomis. Taip buvo sudarytos sąlygos kitakalbiams susipažinti su lietuvių etnine kultūra. Atgimimo ir atkurtos nepriklausomybės metais išeivijoje išleistos knygos buvo siunčiamos gimtojo krašto bibliotekoms ir pavieniams asmenims, o J. Balio, D. Brazytės-Bindokienės, M. Gimbutienės, I. Končiaus, A. Pakalniškio – pakartotinai išleistos Lietuvoje. [Iš leidinio]

ENThe aim of the article is to evaluate the books and studies published by Lithuanian emigrants in the second half of the 20th century, and to show their contribution to the researches of our folk culture. The subject of the research is 25 books and studies. The researchers, who moved to the Western countries after the World War II, were ready for the scientific work, and for announcing of results; whereas in Lithunia the first thing to do was the preparation of the specialists. In 1946, a study of Lithuanian wedding customs by J. Balys (Hamburg). In Vilnius, however, a book on national costume, by M. Glemžaitė, was published only in 1955. Literature about Lithuanian folk culture, published in the emigration, can be divided into these groups: archival materials (ethnologic memoirs by I. Končius, A. Pakalniškis, the series of “A treasury of Lithuanian Folklore” by J. Balys); monographs and studies (works by J and M. Gimbutas, J. Grinius); and three publications of educational and practical purpose ( books by A. and A. Tamošaitis, S. Yla, D. Brazytė-Bindokienė). The most thoroughly researched areas include architecture, clothing, folk arts and customs. Publications are illustrated with drawings, graphics, and black-and-white or colour photos; some are published in German or English, or in both. Moreover, they were made available to foreign readers in order to disclose Lithuanian folk culture. During the years of regaining independence, the books, published in emigration, were sent to libraries in Lithuania and for individual persons. The second editions of the books, by J. Balys, D. Brazytė-Bindokienė, M. Gimbutienė, I. Končius, A. Pakalniškis, were published in Lithuania.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History