Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje

LTSmuikavimas lietuvių etninėje kultūroje buvo svarbus jau XVII a. antroje pusėje. Iki XX a. 6–7-ojo dešimtmečių smuikas išliko vienas iš pačių svarbiausių muzikos instrumentų daugelyje lietuvių papročių. Vėliau liaudies smuikavimas sparčiai nyko. Labiausiai išplėtotos liaudies smuikavimo (giminės smuikavimo, smuikdirbystės) tradicijos per paskutinius pusantro šimto metų gyvavo Žemaitijoje. Silpnesnės jos Aukštaitijoje, Dzūkijoje, dar menkesnės Suvalkijoje ir Klaipėdos krašte. Žodį smuikas lietuviai perėmė maždaug X a. iš rytų slavų vakarinių genčių. Šis faktas rodo, kad lietuviai griežti dabartinio smuiko pirmtakais pradėjo tą patį šimtmetį, kaip ir tos Europos tautos, kuriose jie paplito anksčiausiai. Iš liaudies terminijos matyti, kad lietuvių smuikavimas labiau buvo veikiamas slavų, mažiau germanų įtakos. Lietuvių liaudies smuikininkų repertuarą sudarė šokiai, maršai, dainos ir rateliai. Smuikavimui liaudies papročiuose buvo priskiriamos šios funkcijos: estetinė, emocinė, komunikacinė, signalinė. Smuikavimas turėjo ir mitinę–simbolinę paskirtį: tarpininkauti tarp šio ir anapusio pasaulio, apsaugoti nuo blogio, skatinti gyvybines jėgas. Įvairialypiai lietuvių smuikavimo ryšiai ir su senąja baltų, ir su krikščionių mitologija: jie stiprūs su žemės bei požemio, menkesni su dangaus mitinėmis būtybėmis. Visi knygoje aptarti lietuvių liaudies smuikavimo aspektai rodo šio reiškinio ryšius ir su Europos, ir su Azijos bei viso pasaulio tautų liaudies muzikavimo tradicijomis, tačiau lietuvių bei atskirų Lietuvos regionų smuikavimo tradicijos turi ir vien joms būdingų bruožų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Smuikas; Smuikavimas; Lietuvių etninė kultūra; Papročiai; Fiddle; Fiddling; Lithuanian ethnoculture; Customs.

ENIn Lithuanian ethnic culture, the fiddling was of importance since the second half of the 17th century. The fiddle has been one of the most popular musical instruments in most of the Lithuanian folk customs up to the 1950s–1960s. At present, the folk fiddling tradition is dying out. The folk fiddling tradition (family fiddle-playing, fiddle making) has been particularly developed in Samogitia over the last 150 years, to a lesser degree in the East and South-Eastern Lithuania (Aukštaitija, Dzūkija), and sporadically in the South and South-Western Lithuania (Suvalkija and Klaipėda region). Lithuanians had borrowed the word “smuikas” (fiddle) from western tribes of the Eastern Slavs sometime in the 10th century. It could be assumed, therefore, that Lithuanians began to play prototypes of the violin almost at the same time as European nations known for the common use of the violin by the early 1600s as a folk dance instrument. Lithuanian fiddling was mostly influenced by Slavs and to a lesser degree by Germans. The repertoire of Lithuanian fiddlers included, dances, marches, songs and round dances. The folk fiddling used to have the following functions: aesthetic, emotional, communicative, signalling and symbolic-mythic. The fiddle played the role of a mediator between this world and the beyond. In the Lithuanian fiddling tradition, there are multiple bonds with the mythology of both the ancient Balts and the Christians. The book highlights that Lithuanian folk fiddling tradition, by many aspects, is related to both European and Asian and world folk music traditions. However, fiddling tradition, in Lithuania as a whole and in regions of the country, has its own specific features.

• Amerikos lietuvių tradicinio smuikininko Dovydo Pivoriūno etninė muzikinė ir kultūrinė tapatybė: nuo gimtojo senelių krašto iki „Baltic US“ / Gaila Kirdienė. Tradicija ir dabartis. 2018, 13, p. 165-187.
• Antifoninis lietuvių liaudies dainų atlikimo būdas / Loreta Juciutė. Lietuvos muzikologija. 2004, 5, p. 157-178.
• Aukštaičių instrumentinis šokių repertuaras / Gaila Kirdienė. Aukštaičių tapatumo paieškos. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2006. P. 150-160.
• Dzūkijos instrumentinis muzikavimas : Veisiejų - Lazdijų krašto tyrimai / Rūta Žarskienė. Liaudies kultūra. 2010, Nr. 1, p. 34-42.
• Eastern Lithuanian drone fiddling solo: voice or other instruments / Gaila Kirdienė. Playing multipart music: solo and ensemble traditions in Europe. European voices IV / edited by Ulrich Morgenstern, Ardian Ahmedaja. Wien: Böhlau Verlag, 2022. P. 95-129.
• History and problems of the Lithuanian ethnic instrumentology: influence to the movement of revival of ethnic musical instruments and instrumental music in the 20th c. - beginning of the 21st c / Romualdas Apanavičius. Tradicija ir dabartis. 2013, 8, p. 9-24.
• Iniciaciniai ir kalendoriniai jaunimo papročiai / Žilvytis Šaknys. Lietuvos kultūra. Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 77-135.
• Järjepidevus ja muutused leedu rahvapärases viiulimuusikas (isa ja poja Baltrušaitise mängitud muusika näitel) / Gaila Kirdienė. Pärimusmuusika muutuvas ühiskonnas. 2 / koostanud ja toimetanud Ingrid Rüütel. Tartu: Eesti Kirjandusmuuseum, 2004. P. 51-60.
• Kanklės lietuvių etninėje kultūroje : monografija / Vida Tarnauskaitė-Palubinskienė ; Vilniaus pedagoginis universitetas. Kultūros ir meno edukologijos institutas. Muzikos katedra. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 503 p.
• Lenkiškosios etninės muzikinės kultūros sklaida Lietuvoje XVI–XX amžiuje / Romualdas Apanavičius, Alfonsas Motuzas. Soter. 2008, 26 (54), p. 163-181.
• Lietuvių bosiniai strykiniai chordofonai. Basetlė / Mindaugas Karčemarskas. Lietuvos muzikologija. 2005, 6, p. 161-189.
• Lietuvių etninės muzikos atlikėjas : įvaizdis ir tradicija / Rūta Žarskienė. Tautosakos darbai 2005, 30, p. 112-121.
• Lietuvių etninio instrumentinio muzikavimo ekspedicijos / Romualdas Apanavičius. Gimtasai kraštas. 2011, t. 4, p. 98-104.
• Linksmoji magija tradicinėje lietuvių kultūroje : pokštaujantis burtininkas / Jūratė Šlekonytė. Liaudies kultūra. 2016, Nr. 6, p. 37-47.
• Lithuanian music making in forced exile: fiddle and fiddling / Gaila Kirdienė. Mūzikas zinatne šodien: pastavigais un mainigais : zinātnisko rakstu krājums. 2013, 5, p. 93-107.
• Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI-XX amžiuje / Albertas Juška. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 1997. 782 p.
• Muzikantas tradicinėje kultūroje / Romualdas Apanavičius. Tradicija ir dabartis. 2010, 5, p. 7-16.
• Muzikuojantys namai: aukštaičių vepriškių Ratautų giminė / Toma Grašytė. Tradicija ir dabartis. 2012, 7, p. 62-72.
• Ožys ir jo garsinė aplinka / Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Būdas. 2020, Nr. 6 (195), p. 14-19. 2021, Nr. 1 (196), p. 16-22. 2021, Nr. 2 (197), p. 32-40.
• Pučiamųjų instrumentų ansambliai tradicinėse žemaitiškose vestuvėse kaip šaunumo, garbingumo, turtingumo simbolis / Rūta Žarskienė. Lietuvos muzikologija 2022, 23, p. 149-161.
• Regioniniai lietuvių etninės instrumentinės muzikos savitumai. XX a. pirmosios pusės tyrimai / Rūta Žarskienė. Lietuvos etnologija. 2007, 7 (16), p. 103-123.
• Regioniškumas ir tradicija dabarties kultūroje: papročių kaitos ypatumai / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Tautosakos darbai 2012, 43, p. 143-154.
• Scales in Lithuanian traditional fiddling: an acoustical study / Rytis Ambrazevičius. FMA 2017 : proceedings of the 7th International workshop on folk music analysis, 14-16 June, 2017, Malaga, Sapain / edited by I. Barbancho, L. J. Tardon, A. Peinado. Malaga: University of Malaga, 2017. P. 50-55.
• Sekminių ir Joninių švenčių mitologinė semantika ir muzikinis folkloras / Rimantas Astrauskas. Tautodailės metraštis. 2015, Nr. 28, p. 4-15.
• Smuiko muzika: lietuvininkai ir žemaičiai / Gaila Kirdienė. Tiltai. Priedas. 2004, Nr. 24, p. 115-137.
• Sovietinę tremtį ir lagerius patyrę lietuvių liaudies muzikantai ir jų muzikavimas / Gaila Kirdienė. Nepriklausomybės 20-metis : kultūros lūžiai, pokyčiai ir pamokos, tapatybės problema / redakcinė kolegija: Juozas Antanavičius ... [et al.] Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2010. P. 116-141.
• Sutartinių giedojimas tarsi paukščių giesmė : gamtos ir kultūros santykis / Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Lietuvos muzikologija. 2010, 11, p. 161-173.
• Šiaurės Lietuvos etninė instrumentinė muzika XX a.: Mažeikių ir Akmenės rajonai / Vida Tarnauskaitė-Palubinskienė. Žiemgala. 2012, Nr. 1, p. 26-37, 69-70.
• Telšių rajono liaudies smuikininkų repertuaro ypatybės / Gaila Kirdienė. Tautosakos darbai 2007, 34, p. 162-178.
• Tradicinė lietuvių mokymosi griežti liaudies muzikos instrumentais metodika: pradžiamokslis / Toma Grašytė. Liaudies kultūra. 2012, Nr. 5, p. 12-19.
• Tradicinė rytų aukštaičių vestuvių muzika / sudarė ir parengė Gaila Kirdienė. Vilnius : Kronta, 2009. 189 p.
• Tradicinių muzikos instrumentų ir instrumentinės muzikos istorinė terminija / Rimantas Sliužinskas. Res humanitariae. 2020, t. 28, p. 23-42.
• Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lietuvos kultūra. Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 19-76.
• Vasarvidžio ir rudens laikotarpio tradicinės šventės / Rimantas Astrauskas. Tautodailės metraštis. 2022, Nr. 48, p. 8-15.
• Žvilgsnis į lietuvių liaudies muzikantų giminių (auto)biografinio tyrimo metodologiją / Gaila Kirdienė. Ars et praxis. 2023, 11, p. 37-55.
• Литовское этническое инструментальное музыцирование в XX веке : смена традиций / Ромуальдас Апапавичюс. Tradicija ir dabartis. 2009, 4, p. 47-63.