LTPastaruoju metu itin greitai kintančiame ekonominiame ir socialiniame gyvenime permainos Lietuvoje sąlygoja kiekvieno žmogaus gyvenimą, ypatingą poveikį darydamos jaunajai kartai. Kol mokiniai įgyja brandos atestatą, jiems tenka keisti mokyklą dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Objektyvios mokyklos keitimo priežastys užkoduotos pačioje švietimo sistemos struktūroje – absoliuti dauguma mokinių privalo pereiti iš vienos mokymosi pakopos į kitą, kartu ir į kitą mokyklą. Subjektyvios priežastys dalį mokinių priverčia keisti mokyklą dar daugiau kartų. Mokyklos keitimas, tuo pačiu, mokinių pozityvi socialinė adaptacija yra svarbi švietimo politikos, ugdymo ir edukacinės praktikos problema (Poderienė, 2004). Taigi, psichologinio prisitaikymo (kaip proceso) sunkumus moksliniais tyrimais paprastai siekiama atskleisti per funkcionavimo lygį (dažniausiai vertinamą patiriamų sunkumų laipsniu) elgesio, emocijų, savęs vertinimo, tarpasmeninių santykių srityse ir akademinėje/profesinėje veikloje (Cooke, Kelley, Fals-Stewart, Golden, 2004; Rubin, Dwyer, Kim, Burges, Booth-LaForce, Rose Krasnor, 2004; Fergusson, Horwood, Ridder, 2005; Bishop, 2005; Davison, McCabe, 2006). Psichologinio funkcionavimo rezultatų įvertinimas leidžia geriau suprasti paauglystėje vykstančius procesus, prognozuoti tolesnę raidos trajektoriją, ieškoti veiksnių, lemiančių geresnį funkcionavimą, todėl yra svarbus tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu (Pakrosnis, Čepulienė, 2009).Hipotezė – mergaičių prisitaikymas mokykloje lengvesnis negu berniukų. Remiantis tyrimo hipoteze, suformuotas tyrimo tikslas – nustatyti mokinių adaptacijos naujai suformuotose gimnazinėse klasėse ypatumus lyties atžvilgiu. Tyrimo metodika - tyrimas atliktas, remiantis paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumų klausimynu (PPFSK), kuris sudarytas iš penkių skalių: emociniai sunkumai (12 teiginių); prisitaikymo mokykloje sunkumai (10 teiginių); socialinis nusišalinimas (15 teiginių); neadaptyvus elgesys (14 teiginių); savęs vertinimo sunkumai (7 teiginiai). Iš viso klausimyną sudaro 54 vertinamų požymių. Tiriamieji: tyrime dalyvavo Kauno „X“ gimnazijos naujai suformuotų I ir II gimnazijos klasių mokiniai. Iš viso buvo apklausta 186 mokiniai. Statistinė duomenų analizė. Surinkti duomenys apdoroti programomis Microsoft Excel ir SPSS Statistics 17.0 for Windows. Skaičiuotas duomenų procentinis pasiskirstymas ir χ² (chi kvadratu kriterijus). Išvada. Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (p<0,05) tarp vaikinų ir merginų savęs vertinimo ir socialinio nusišalinimo sunkumų skalių. Kitose – emocinių, prisitaikymo mokykloje ir neadaptyvus elgesio sunkumų – skalėse, rezultatai lyties atžvilgiu nesiskyrė (p>0,05). Raktiniai žodžiai: mokiniai, adaptacija, mokykla. [Iš leidinio]
ENChanging economic and social life in Lithuania determines each person's life, doing special effects for the younger generation. While students gain maturity certificate, they have to change school for objective and subjective reasons. Objective reasons for the change of school encoded in the structure of the education system - the vast majority of students are required to move from one learning level to the next, along with the other school. Subjective causes of students' school makes changes more times. Change of school, at the same time, the students positive social adaptation is an important part of education policy, education and educational practice problem (Poderienė, 2004). Thus, the psychological adjustment (as a process) the difficulty of the research is usually to reveal a functional level (usually assessed difficulties extent) behavior, emotions, self-esteem, interpersonal relations, and academic/professional activities ( Cooke, Kelley, False -Stewart, Golden, 2004; Rubin, Dwyer, Kim Burgess, Booth - LaForce, Krasnor Rose, 2004; Fergusson, Horwood, Ridder, 2005; Bishop, 2005; Davison, McCabe, 2006). Psychological functioning of the evaluation of the results leads to a better understanding of the processes taking place in adolescence to predict further development trajectory, look for the factors that determine a better functioning, so it is important for both scientific and practical point of view (Pakrosnis, Čepulienė, 2009). Research hypothesis: Girls’ adaptation is easier than boys’. Research aim – to establish peculiarities of students' adaptation.Research methodology: analysis of scientific literature, quantitative research based on adolescent psychological functioning difficulties questionnaire (APFDQ), which consists of five scales: emotional difficulties (12 statements), adjustment at school difficulties (10 statements), social insensibility (15 statements), non-adaptive behaviour (14 statements), self-esteem difficulties (7 statements). The total number of assessed features is 54. The respondents: students of 1st and 2nd newly formed gymnasium classes. 186 students have been surveyed. Conclusion. Having analysed students’ emotional, self-esteem and adaptation/adjustment at school difficulties according to sex in the newly formed gymnasium classes, it has been established that the results of different aspects such as emotional, adaptation at school difficulties, and nonadaptive behaviour statistically do not vary significantly (p>0.05). The two cases of the self-esteem and social insensibility difficulties aspect demonstrated a significant statistically reliable difference (p<0.05). Key words: students, adaptation, school. [From the publication]