Parolimpinis judėjimas Lietuvoje: problemos ir perspektyvos

• LSU talpykla: numerio tekstas

LTKas keveri metai vienos po kitos vykstančios Olimpinės ir Parolimpinės žaidynės yra yra didžiausias pasaulyje vykstantis sporto renginys. Lietuvos sportininkai atstovaują šalį Parolimpinėse žaidynėse nuo 1992m. 2012m. nelaimėtas nė vienas medalis ir Lietuvos parolimpiečiai nepasiekė tų rezultatų, kurių buvo tikėtasi. Nėra jaunų perspektyvių parolimpiečių Lietuvoje. Užsienio šalių mokslininkai analizuoja parolimpinių žaidynių rezultatus, tiria iškilusias problemas, įvykusių traumų priežastis, anlizuoja pasiektus rezultatus. Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimai nėra atliekami, tyrėjai mažai domisi neįgaiųjų sportu apskritai ir tai yra dažniausiai tik fragmentiški tyrimai. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokios pagrindinės priežastys lemia Lietuvos parolimpiečių rezultatus tokio lygio varžybose ir kokios yra parolimpinio judėjimo perspektyvos Lietuvoje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti parolimpinio judėjimo raidos problemas Lietuvoje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, individualus giluminis interviu. Iš viso giluminiame interviu dalyvavo 6 ekspertai. Buvo pasirinkti informantai – ekspertai, kurie tiesiogiai susiję su parolimpiniu sportu ne mažiau 10 metų: parolimpiečiai, atsakingų institucijų atstovai, mokslininkai. Giluminį interviu sudarė septyni pagrindiniai klausimai-temos, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti pagrindinius veiksnius įtakojančius neįgaliųjų sporto raidą ir situaciją, pagrindinės problemos neįgaliųjų sporte; neįgaliųjų sporto plėtros perspektyvas. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje vyrauja diskriminacinis požiūris į neįgaliųjų sportą tiek valstybiniam, tiek visuomenės lygmenyje.Mūsų šalyje neįgaliesiems nėra pritaikyta visa sporto infrastruktūra, nesudarytos tinkamos sąlygos treniruotis aukšto meistriškumo sportininkams, nėra pakankamai kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų dirbti su žmonėmis turinčiais negalią, neįgalieji turi prastesnes sporto bazes, mažesnes stipendijas, neturi aptarnaujančio personalo, prasta turima įranga.Todėl šiuo metu neįgaliųjų sportas Lietuvoje yra sunkiai plėtojamas, o norint pagerinti šią padėtį būtina gerinti neįgaliųjų sąlygas, didinti finansavimą, sukurti gerai funkcionuojančią neįgaliųjų sporto vystymo programą ir skatinti žmones su negalia sportuoti. Žiniasklaidos dėmesys neįgaliųjų sportui ne tik nepakankamas, bet vis dar vyrauja „globėjiškas“ ir diskriminacinis požiūris į neįgaliųjų sportą, kaip „šalutinį“, „ne tokį svarbų“, „kitokį“. Išvados: Lietuvos parolompiečiams nesudarytos tinkamos sąlygos pasirengti Parolimpinėms žaidynėms, kad garbinkai kovotų dėl aukščiausių apdovanojimų. Nėra rengiama pamaina dabartiniems aukšto meistriškumo neįgaliesiems sportininkams. [Iš leidinio]