LTPastaraisiais metais stebint Lietuvoje vykstančius socialinius procesus ryškėja agresyvios visuomenės elgsenos plitimo tendencija, pasireiškianti įvairių formų smurto protrūkiais daugelyje socialinių institucijų (šeimoje, mokykloje, jaunimo grupėse ir kt.). Tyrimo objektas – mergaičių ir berniukų agresijos raiška. Tyrimo tikslas – atskleisti paauglių agresijos raiškos ypatumus priklausomai nuo šeimos sudėties. Hipotezė – gyvenantys nepilnoje šeimoje yra agresyvesni nei gyvenantys pilnoje šeimoje. Tyrimo metodika ir organizavimas. Anoniminė anketinė apklausa atlikta 2013 metų sausio mėnesį X apskrities mokyklose pamokų metu. Joje dalyvavo 180 mokinių (87 mergaitės ir 93 berniukai), kurių amžius 13–15 metų. 50 mokinių gyveno su vienu iš tėvų (34 su mama, 5 su tėvu) arba globėjais (11), o 130 – su abiem tėvais. Agresijai nustatyti buvo naudotas A. Basso ir A. Darki klausimynas, sudarytas iš 75 klausimų (Волков, 2002). Šis klausimynas leidžia įvertinti skirtingas agresijos pasireiškimo formas: fizinę, verbalinę, netiesioginę agresijas, susierzinimą, negatyvumą, skriaudą, įtarinėjimą ir kaltės jausmą. Taip pat buvo apskaičiuoti agresijos ir priešiškumo indeksai.Tyrimo rezultatų apdorojimui buvo naudojamas programinis statistinių duomenų paketas SPSS 17.0 for Windows. Išvados buvo daromos remiantis Kolmogorov–Smirnov bei Shapiro ir Wilk testais ir toms skalėms, kurių skirstiniai statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo normaliojo, palyginimai buvo skaičiuojami naudojant neparametrinį Mann–Whitney U kriterijų. Toms skalėms, kurių pasiskirstymas buvo artimas normaliam skirstiniui, palyginimui taikytas Stjudento t-testas nepriklausomoms imtims. Išvados. Nustatyta, jog tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų, gyvenančių su vienu iš tėvų ar globėjais labiau nei gyvenančių su abiem tėvais pasireiškė skriaudos raiška (p < 0,05). Mergaičių gyvenančių su vienu iš tėvų ar globėjais priešiškumo indeksas didesnis (p < 0,05), negu gyvenančių su abiem tėvais. Raktažodžiai: paaugliai, mergaitės, berniukai, agresijos raiška, pilna / nepilna šeima. [Iš leidinio]
ENIn recent years the observation of Lithuanian social processes has revealed the expanding tendency of aggressive public behaviour manifesting in different social institutions (family, school, youth groups, etc.) in various forms of violent outbreaks. The object of the research is expression of aggression between girls and boys. The aim is to study is to reveal the peculiarities of expression of aggression exposed between girls and boys depending on family composition. Hypothesis: it is believable, that living in single parent families are more aggressive than living in full family. Research methods and organization. The research was carried out in X County schools in January 2013. Even 180 students (50 living in single parent family, 130 ‒ living in full family) aged 13 to 15 years took part in the study. In order to establish aggression, the study applied A. Basso and A. Darki’s questionnaire composed of 75 questions (Волков, 2002). It allows assessing various aggression expression forms: physical, verbal, indirect aggression, irritation, and negativity, as well as, grievance, suspicion and feelings of guilt.Statistical data analysis used SPSS 17.0 software package, whereas conclusions were drawn by using Kolmogorov-Smirnov, Shapiro and Wilk tests, Mann‒Whitney U criterion and Student t test. Conclusions. It was found that, between girls and boys who live with a parent or carers, the most apparent was expression of grievances (p < 0.05). Calculated indexe of hostility, it was found that results between girls living with one of the parent or carers were higher (p < 0.05), than living with both parents. Keywords: adolescents, girls, boys, expression of aggression, single parent family, full family. [From the publication]