Pilietybės suteikimo teisinio reguliavimo aspektai nacionalinėje teisėje

LTPilietybė yra vienas svarbiausių konstitucinės teisės institutų kiekvienai valstybei, apibrėžiantis asmenų teisinį statusą. Taip yra todėl, kadangi būtent pilietybė sukuria ypatingą asmens santykį su valstybe, abipuses teises ir pareigas. Kiekvienos šalies piliečiai sudaro ypatingai svarbią jos visuomenės dalį, turinčią išskirtinius įsipareigojimus ir kartu platesnę nei kiti gyventojai tos valstybės suteikiamą teisinę apsaugą. Šiuo moksliniu straipsniu siekiama išanalizuoti pilietybės suteikimo ir teisinio reguliavimo aspektus nacionalinėje teisėje. Pilietybė yra suprantama, kaip asmens nuolatinis ryšys su tam tikra valstybe. Jis dažniausiai yra pagrįstas asmens kilme iš tos valstybės ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, todėl visiškai suprantama, kad dažniausiai yra laikoma, kad tokį ryšį asmuo gali turėti tik su viena valstybe. Vis dėlto, ypač šiais globalizacijos ir visuomenės mobilumo laikais, vis dažniau susidaro situacijos, kada asmenys įgyja kelias skirtingų valstybių pilietybes. Taip gali nutikti dėl šeimyninių, socialinių, politinių ir kitokių priežasčių. Toks asmens teisinis statusas, kai jis vienu metu turi dviejų ar daugiau valstybių pilietybę, yra vadinama dviguba pilietybe arba bipatrizmu. Pasaulyje ypač didelė dvigubos pilietybės paklausa yra Lotynų Amerikoje ir Rytų Europoje, kur daugiau nei trys milijonai žmonių yra įgiję antrąją pilietybę. Dauguma pilietybės prašančių asmenų įgyja ES pilietybę, remdamiesi savo protėviais arba etnine kilme (Harpaz, 2019). Visa tai lemia, jog pilietybės institutas yra vienas svarbiausių kiekvienos šalies konstitucinės teisės elementų.Pilietybės institutas neretai yra kritikuojamas teisės mokslininkų darbuose. Pažymima, kad dviguba pilietybė pažeidžia aiškų asmens teisinio statuso reguliavimą, kadangi asmuo negali turėti lygiaverčio santykio su keliomis valstybėmis: pilietybė yra susijusi ne tik su įgyjamomis teisėmis, bet ir su pareigomis. Reikšminiai žodžiai: pilietybė, pilietybės samprata, pilietybės suteikimas, pilietybės teisinis reguliavimas. [Iš leidinio]

ENCitizenship is one of the most important institutes of constitutional law for any country, defining the legal status of individuals. This is because it is citizenship that creates a special relationship between a person and the state with reciprocal rights and obligations. Citizens of each country form a particularly important part of its society, with special obligations and, at the same time, with a wider range of legal protection than the rest of the population of that State. The aim of this article is to analyse the aspects of the granting and legal regulation of citizenship in national law. Citizenship is understood as a person‘s permanent link with a particular State. It is usually based on a person‘s origin from that State or other relevant circumstances and it is therefore quite understandable that it is usually assumed that a person can only have such a link with one State. However, especially in these times of globalisation and social mobility, it is becoming increasingly common for individuals to acquire several nationalities from different countries. This can happen for family, social, political or other reasons. This legal status, where a person holds the nationality of two or more countries at the same time is known as dual nationality or bipartism. Worldwide, demand for dual citizenship is particularly high in Latin America and Eastern Europe, where more than three million people have acquired a second nationality. Most citizenship applicants acquire EU citizenship on the basis of their ancestry or ethnic origin (Harpaz, 2019). All of this makes the institution of citizenship one of the most important elements of every country‘s constitutional law. The institution of citizenship is often criticised in the works of legal scholars.It is pointed out that dual nationality violates the clear regulation of a person‘s legal status since a person cannot have an equivalent relationship with several states: nationality is not only about acquiring rights, but also about obligations. Keywords: citizenship, concept of citizenship, conferral of citizenship, legal regulation of citizenship. [From the publication]