Rekreacinių išteklių vertinimas Kauno rajone

LTTyrimo pagrindimas ir hipotezė. Rekreaciniai ištekliai sudaro galimybes rajone kurti rekreaciją, apimančią įvairiapusį žmogaus aktyvumą ir nekeliančią papildomų specialių tikslų (Rekreacinių teritorijų vystymas ir kultūros paveldas, 2010). Rekreacinius aplinkos išteklius sudaro gamtinė aplinka, kultūros paveldas ir specialiai sukurti rekreacinės infrastruktūros objektai, kurie yra pritaikyti rekreacinėms visuomenės narių reikmėms (Zhu et al., 2011). Rekreacinių išteklių vertinimas pastaruoju metu mūsų visuomenėje vaidina labai svarbų vaidmenį. Pastarasis vertinimas padeda geriau suprasti rekreacijos reikšmę žmogaus gyvenime ir su tuo susijusį rekreacinių išteklių vertinimo poreikį (Horner, Swarbrooke, 2005). Kiekvienas rajonas turi savo funkcijas, kurių tarpe rekreacija užima vieną svarbesnių vietų. Rekreacinės sistemos uždavinys􀀃–􀀃suteikti galimybę efektyviai naudotis atskiruose rajonuose esančiais rekreaciniais ištekliais. Kauno rajone yra palankios rekreacinės sąlygos, leidžiančios plėtoti įvairiapusę rekreacinę veiklą rajone. Rekreacinių išteklių panaudojimas turizmo reikmėms yra reikšminga ne tik atskirų rajonų, bet ir visos valstybės turizmo sektoriaus dalis, išsiskirianti savitumu ir konkurencinėmis savybėmis bei galinti veikti valstybės ar savivaldybės įvaizdžio formavimą, skatinti atvykstamojo turizmo augimą. Tikslas – įvertinti Kauno rajone esančius rekreacinius išteklius.Uždaviniai: 1. Apžvelgti Kauno rajone lankomas vietas ir teikiamas rekreacines paslaugas. 2. Nustatyti vartotojų nuomonę lyties aspektu apie Kauno rajone esančius rekreacinius išteklius. Metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė. Rezultatų aptarimas ir išvados. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Kauno rajone išskiriamos 5 rekreacinės zonos: Kauno marių, Karmėlavos, Lapių, Raudondvario, Babtų, Vilkijos, Kulautuvos, Kačerginės (Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas 2007-2017 m., 2007), kurias pagal savo poreikius ir galimybes gali rinktis visuomenės nariai. Rekreacinių paslaugų paklausą lemiantys veiksniai yra: finansinės galimybės arba pakankamas pinigų turėjimas paslaugoms įsigyti, kaina, vartotojo norai ir poreikiai (Burkhard et al., 2012). Rekreacinių paslaugų paklausos pokyčius nulemia: vartotojų pajamų kaita, paslaugų pakaitalai, paslaugų kokybė, paslaugų kainos didėjimas ir mažėjimas, išlaidos paslaugų reklamai, numatoma kainų kaita (Kroll et al., 2012). Rekreacinių paslaugų paklausai labai svarbi yra geografinė situacija, socialiniai – kultūriniai veiksniai, išsilavinimas, kaina. Rekreacinės paslaugos yra paklausios tarp įvairaus amžiaus žmonių, kurie jas pasirenka pagal savo poreikius ir galimybes Kauno rajone yra pakankamai pramogų ir vietinio bei atvykstamojo turizmo traukos objektų. Šiame rajone plėtojamos rekreacinės paslaugos, kurios skatina vietinį ir atvykstamąjį turizmą. Kauno rajone dažniausiai rekreacijai pasirenkamos aktyvios pramogos ir sportas, aktyvus ir pasyvus poilsis kaimo turizmo sodybose, įvairios išskirtinės pramogos – skrydžiai, pasiplaukiojimai. Kultūrinių objektų lankymą dažnai apriboja netinkama šių objektų priežiūra, kurie yra nepatrauklūs vartotojams.Vyrai dažniau nei moterys rekreacinių išteklių pasiūlą Kauno rajone vertina kaip pakankamą. Moterys dažniau nei vyrai mano, jog Kauno rajone esančios rekreacinės teritorijos yra lengvai ir paprastai pasiekiamos. Vyrams dažniau nei moterims pakanka informacijos apie Kauno rajone esančius rekreacinius išteklius. Vyrai dažniau nei moterys pasigenda aktyvių pramogų Kauno rajone. Moterys dažniau nei vyrai Kauno rajono rekreacinių išteklių priežiūrą vertina neigiamai. Moterų poilsiui, dažniau nei vyrų, yra labai svarbi gamta. Kauno rajono gyventojai gerai vertina Kauno rajone esančių rekreacinių išteklių pritaikymą turizmui. Vyrams dažniau nei moterims Kauno rajone trūksta pramoginės rekreacinės veiklos išteklių. Kauno rajone esantys vandens telkiniai, upės, parkai. Kauno rajono gyventojų nepriklausomai nuo lyties yra vertinami teigiamai. Vyrai dažniau nei moterys vertina teigiamai paplūdimius, turizmo ir rekreacijos trasas, kultūros įstaigas. Moterys dažniau nei vyrai teigiamai vertina gamtos paveldo objektus, etnografijos ir istorijos paminklus, vertingus gamtos objektus, architektūros paminklus. Raktiniai žodžiai: rekreacija, rekreaciniai ištekliai, turizmas, Kauno rajonas, vertinimas. [Iš leidinio]

ENThe study problem: what is the assessment of recreational resources in Kaunas district among users? Object: recreational resources in Kaunas district. Aim: to assess recreational resources in Kaunas district. Tasks: 1st review the Kaunas area attractions and recreational services provided. 2 nd evaluate the views of users by gender of Kaunas district in recreational resource 2nd – to review visiting locations and provided recreational services in Kaunas district. 3rd – to set assessment of recreational resources in Kaunas district by users opinion. Main conclusions. 1. In Kaunas district there is enough entertainment, local and inbound tourism attractions. In this area there are developed recreational facilities that promote domestic and inbound tourism. In Kaunas district people usually select active recreation activities and sports, active and passive recreation tourism cottages, various exceptional systems 􀂱 flights, sailing. Visiting cultural sites often limit inappropriate object, which is unattractive to consumers.2. Men are more likely than women are assessing recreational resources supply adequate (p=0.000). Women are more likely than men to believe that recreational areas in Kaunas district are easily accessible (p=0.002). Men more often than women have enough sufficient information about recreational resources in Kaunas district (p=0.002). Men more likely than women miss active entertainment in Kaunas district (p=0.000). Women more likely than men assess care of recreational resources in Kaunas district negatively (p=0.000). Nature for leisure is more often important for woman than men (p=0.000). Kaunas district residents appreciate good adaptation of recreational resources for tourism in Kaunas district (p=0,353). Men more often than women feel lack of entertainment in recreational resources in Kaunas district (p=0.000). Water pools (p=0.151), rivers (p=0.084), parks (p=0.066) in Kaunas district are assessed positively both genders. Men more often than woman assess beaches of positive (p=0.000), tourism and recreation trails (p=0.003), cultural institutions (p=0.000). Women more often than man positively assess natural heritage (p=0.000), ethnographic and historical monuments (p=0.046), valuable natural features (p=0.023), architecture (p= 0.000). Keywords: recreation, recreational resources, tourism, Kaunas district, assessment. [From the publication]