LTVaikų fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik fizinio pajėgumo rodiklius, bet ir emocinę vaikų sveikatą. Lietuvoje atlikta daug tyrimų, kuriuose kalbama apie fizinio aktyvumo naudą moksleivių sveikatos bei fizinio pajėgumo rodikliams, tačiau trūksta mokslu paremtos informacijos apie fizinio aktyvumo teikiamą naudą moksleivių psichinei sveikatai. Norint veiksmingai kurti ir taikyti įvairias programas, susijusias su mokinių fizinio aktyvumo didinimu, būtina geriau suprasti, kokie veiksniai daro įtaką vaikų fiziniam aktyvumui, kokios teorijos gali padėti stiprinti vaikų motyvaciją ir kokie vaikų psichoemocinės būklės rodikliai gali veikti jų pasirinkimą būti fiziškai aktyviems. Metodai. Tyrimas buvo vykdomas 2022 m. lapkritį–gruodį. Tyrime dalyvavo 13–16 metų 437 Telšių rajono mokiniai. Iš jų 49,2 proc. vaikinai, 50,8 proc. merginos. Tyrimo instrumentai: anketinės apklausos metu buvo surinkta sociodemografinė informacija, pateikta keletas klausimų siekiant išsiaiškinti, kokias sporto šakas ir kaip dažnai respondentai sportuoja. Psichoemocinei būklei įvertinti naudotas „Galių ir sunkumų klausimynas“ (angl. Strength and Difficulties Questionnaire, SDQ) (Goodman, 1997). Statistinei analizei naudotas SPSS 26.0 programinis paketas. Apskaičiuotas skalių vidinio suderinamumo rodiklis – Cronbacho alfos koeficientas, atlikti Kolmogorovo Smirnovo ir Shapiro-Wilk testai, rezultatų vidurkiams palyginti naudotas T testas.Rezultatai. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: 13–14 metų (55,6 proc. tiriamųjų) ir 15–16 metų (44,4 proc. tiriamųjų). Tyrimo rezultatai rodo, kad Telšių rajone sportuojančių ir nesportuojančių mokinių imtys pasiskirstė skirtingai: sportuojantys – 254 (58,1 proc.), nesportuojantys – 183 (41,9 proc.). Pagal sporto šaką daugiausia sportuoja tinklinį ir krepšinį (po 18,1 proc.), mažiausiai mokinių užsiima orientavimosi sportu – 0,8 proc. Pagal sportavimo patirtį daugiausia sportuoja mažiau nei metus – 37 proc., mažiausiai (15 proc.) sportuoja 4–6 metus. Nustatyta, kad socialumo (p <0,000) ir emocinių sunkumų simptomai (p <0,000) statistiškai reikšmingai skiriasi tarp sportuojančių skirtingų lyčių mokinių. Socialinis prisitaikymas geresnis tarp merginų, tačiau jos patiria didesnius emocinius sunkumus. Amžiaus aspektu, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Išvados. Didelė dalis tiriamųjų nurodė, kad laisvalaikiu nesportuoja jokios sporto šakos, tai rodo, kad fizinio aktyvumo trūkumas išlieka didele problema tarp vaikų ir paauglių. Sportuojančių mokinių imtyje nustatyta, kad merginoms lengviau prisitaikyti prie socialinių normų, taisyklių ir reikalavimų, tačiau tai nereiškia, kad jos nepatiria didesnių emocinių sunkumų. Reikšminiai žodžiai: fizinis aktyvumas, psichoemocinė būklė, mokiniai. [Iš leidinio]