Lietuvos plaukimo federacijos vieta sporto sistemoje
LTLietuvos Respublikos Seimo nutarimu (Nr. XIV-72; 2020-12-11) patvirtintoje Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje pažymima, kad vienas iš prioritetinių uždavinių yra šalies gyventojų fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą užtikrinančios sistemos įgyvendinimas. Sėkmingas sporto plėtotės įgyvendinimas mūsų šalyje sietinas su veiksminga sporto federacijų veikla. Lietuvoje sporto federacijos yra pelno nesiekiančios ribotos civilinės atsakomybės nevyriausybinės organizacijos, atsakingos už vienos arba kelių sporto šakų vystymą ir koordinuojančios savo narių – klubų, sporto mokymo įstaigų, miestų, rajonų sporto federacijų – veiklą bendriems tikslams siekti. Sporto šakos federacijos veikia šalies teritorijoje ir gali būti kitų nacionalinių ir tarptautinių organizacijų narės. Bagdonienė, Daunorienė ir Simanavičienė (2011) pabrėžia, kad nevyriausybinei organizacijai, siekiančiai teikti savo paslaugas vietos, šalies arba tarptautiniu mastu, reikia vertinti savo veiklos kokybę, kad galėtų užtikrinti kokybiškas paslaugas. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) veiklos rodiklius ir svarbą šalies sporto sistemoje. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. Rezultatai ir išvados. LPF turi suformuluotą viziją ir misiją, savo veikloje vadovaujasi ilgalaike veiklos strategija (2021–2028 m.). Kaip nevyriausybinė organizacija, veikia nuosekliai, o tai lemia didėjantį finansavimą ir augantį baseinų skaičių šalyje. Pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra valstybės programinis finansavimas, LTOK, rėmėjų finansavimas, ūkinė veikla ir federacijos narių mokestis. LPF vysto plaukimo, šuolių į vandenį, dailiojo plaukimo, plaukimo atvirajame vandenyje sporto šakas ir veteranų sportą. LPF atstovauja šių sporto šakų interesams nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.Ji yra Europos plaukimo lygos (LEN) ir Tarptautinės plaukimo federacijos (pranc. Fédération Internationale de Natation, FINA) narė. Plaukimo sportas suburia daugiausia didžiausio meistriškumo sportininkų, kurie pasiekia aukštus rezultatus. Vertinant Lietuvos plaukikų pasiekimus tarptautinėse varžybose matoma, kad 2000–2021 m. laikotarpiu Lietuvai plaukikai atstovavo aukščiausio rango varžybose. Analizuojant sportininkų skaičių olimpinėse žaidynėse pastebima, kad daugiausia plaukikų dalyvavo 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse (10), 2013 m. FINA pasaulio čempionate Barselonoje (9) ir 2017 m. Budapešte (9 plaukikai ir 2 šuolininkai į vandenį), 2013 m. FINA pasaulio jaunimo čempionate Dubajuje (7). Šuolių į vandenį sporto šakoje lietuviai (po 1–2 sportininkus) dalyvavo FINA pasaulio suaugusiųjų ir jaunimo čempionatuose 2009–2022 m. laikotarpiu. 2019–2021 m. aukšto meistriškumo plaukimo varžybų dalyvių skaičius mažėjo, bet sportuojančių asmenų skaičius augo. Plaukimo trenerių skaičius 2019–2021 m. padidėjo nuo 158 iki 196. LPF pagal masiškumo ir pasiekimų elito sporte rezultatus užima svarbią vietą šalies sporto sistemoje. Lietuvos plaukimo federacija įeina į strateginių ir prioritetinių sporto šakų grupę. Reikšminiai žodžiai: plaukimas, sporto federacija, kiekybiniai rodikliai. [Iš leidinio]
