Sisteminis požiūris į lietuvių kalbos inceptyvines konstrukcijas su bendratimi

LTStraipsnyje pateikiama lietuvių kalbos inceptyvumo rodiklių sisteminė apžvalga. Aptariamų inceptyvumo rodiklių inventorių sudaro veiksmažodžiai: pradėjo, ėmė; puolė, šoko, metėsi; suskato, suskubo, sukruto, subruzdo, sujudo; prapliupo, pratrūko, pasiuto, pašėlo; leidosi, pasileido; griebėsi (/ griebė), kibo (aptarimui ir kvantitatyvinei analizei Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau — tekstyno) duomenų pagrindu pasirinktos naratyviniuose kontekstuose labiausiai reprezentatyvios preterito trečiojo asmens formos). Visi šie veiksmažodžiai, sudarydami konstrukcijas su bendratimi, žymi tos bendraties reiškiamų įvykių pradžią. Tradiciškai lietuvių leksikografijoje su dauguma išvardytų veiksmažodžių elgiamasi nenuosekliai: jeigu kartais ir apibrėžiama jų gramatinė funkcija, tai vis vien iliustraciniuose pavyzdžiuose jų konstrukcijos su bendratimi dažniausiai suplakamos su jų kilmės (pavyzdžiui, slinkties) konstrukcijomis. Akivaizdu, kad išvardytieji veiksmažodžiai yra nevienodu mastu sugramatėję inceptyvumo rodiklio konstrukcijose su bendratimi funkcijai. Be jokios abejonės, čia veiksmažodžiai pradėjo ir ėmė yra prototipiniai lietuvių kalbos inceptyvumo rodikliai. Kiti veiksmažodžiai, kalbamose konstrukcijose eidami inceptyvumo rodiklio pareigas, savo semantikoje daugiau ar mažiau dar išlaiko kilmės konstrukcijose turėtų reikšmių pėdsakus, kurie didžia dalimi lemia jų galimų prisijungti bendraties komplementų leksinių tipų asortimentą ir, atitinkamai, jų vedamų inceptyvinių konstrukcijų designacijos nišas. Kilmės konstrukcijose turėtos (kartais — vėliau įgytos) reikšmės atžvilgiu inceptyvumo rodiklius galima suskirstyti į mažesnes semantines grupes, siejamas ir jų vedamų inceptyvinių konstrukcijų designacijos bendrumų. Bet ir skirtingų semantinių grupių nariai gali turėti bendrų designacijos požymių: taip vieni inceptyvumo rodikliai, kaip antai puol.Bet ir skirtingų semantinių grupių nariai gali turėti bendrų designacijos požymių: taip vieni inceptyvumo rodikliai, kaip antai puolė ir šoko, suskato ir sujudo, leidosi ir pasileido, griebėsi ir kibo, žymi kryptingai pradedamų įvykių pradžią (jų vedamos inceptyvinės konstrukcijos turi agentyvius ir / ar intencionalius subjektinius referentus), kiti, kaip antai prapliupo, pratrūko, pasiuto bei pašėlo žymi spontaniškų, nekontroliuojamų įvykių pradžią, dar kiti, kaip antai pradėjo ir ėmė, yra šiuo atžvilgiu indiferentiški. Kitaip tariant, visi šie veiksmažodžiai ir jų vedamos bendraties konstrukcijos į vieną inceptyvumo raiškos kategoriją yra siejami giminės panašumų principu (Wittgenstein 1958). Yra empirinio pagrindo teigti, kad šios kategorijos narius, be tapačios konstrukcijos formos, vienija ir tapati scheminė reikšmė, kurią geriausiai instancijuoja kategorijos prototipų pradėjo ir ėmė vedamos inceptyvinės konstrukcijos su bendratimi. Aptarus inceptyvumo rodiklių ir jų vedamų bendraties konstrukcijų aprašo teorines prielaidas, kaip antai konstrukcijų gramatikos prieigos taikymas aprašui, inceptyvumo rodiklių vieta greta kitų fazinių reikšmių rodiklių, šių rodiklių bendraties komplementų aspektas (jų imperfektyvumas vs. perfektyvumas ir kt.), toliau straipsnyje nuosekliai, pagal semantines grupes, aptariama sąraše išvardytų inceptyvumo rodiklių semantinė distribucija, t. y. galimi turėti bendraties komplementų leksiniai tipai, jų plėtra. Čia pat apžvelgiamos ir šių rodiklių ištakos (kilmės konstrukcijos) bei aptariami galimi jų gramatėjimo takai.Tiek inceptyvumo rodiklių semantinei distribucijai, tiek ir jų gramatėjimo procesams nušviesti naudojami tekstyno (daugiausia grožinės literatūros registro, bet, prireikus, pasižiūrėta ir į publicistikos registrą) duomenys, pirminių reikšmių apžvalgai pasitelktas ir akademinis Lietuvių kalbos žodynas. Atidesnis žvilgsnis į kai kurių kalbamų veiksmažodžių bendraties komplementų leksinių tipų plėtrą parodė, kad jų, kaip inceptyvumo rodiklių, raidoje nemenką vaidmenį yra suvaidinusi subjektifikacija (Langacker 2000, 297–315) — šios kognityvinės operacijos vaidmuo yra akivaizdus slinkties veiksmažodžius puolė ir šoko pritaikant bendraties reiškiamų įvykių inceptyvumo designacijai, kiek kitaip subjektifikacija yra pakreipusi inceptyvumo rodiklių pasiuto bei pašėlo semantinę raidą. Inceptyvumo rodiklių prapliupo ir pratrūko raidoje svarbų vaidmenį yra suvaidinusi konceptualioji metafora ar metonimija. Galiausiai straipsnyje, remiantis tekstyno duomenų kvantitatyvine analize, daromos išvados apie aptariamų inceptyvumo rodiklių paplitimą kalboje, nustatomi dominuojantys nariai (prototipai) minėtų semantinių grupių viduje. Ne visi tekstyne randamų to paties veiksmažodžio vedamų inceptyvinių konstrukcijų pavyzdžiai reprezentuoja vienodą sugramatėjimo laipsnį, kai kurios tokios konstrukcijos, nesant tinkamo konteksto, dar gali būti interpretuojamos ir kaip kilmės konstrukcijos, tačiau visi tokie „pusiau sugramatėję“ atvejai, pasitelkus išnyrančios gramatikos (emergent grammar; Hopper 2011, 26–29) perspektyvą, atliekant kvantitatyvinę analizę buvo traktuoti kaip visavertės atitinkamų inceptyvinių konstrukcijų instancijacijos. [...] Raktiniai žodžiai: bendraties komplementas, inceptyvinė konstrukcija, inceptyvumo rodiklis, konceptualioji metafora / metonimija, slinkties veiksmažodis, veiksmo ir atoveiksmio situacija. [Iš leidinio]

ENThe article deals with inceptive constructions in Lithuanian in a systemic way. In the article a thorough overview of eighteen Lithuanian verbs taking infinitives as their complements is given. They are (given in the preterital form): pradėjo, ėmė (‘started’; ‘began’); puolė, šoko, metėsi (orig. ‘rushed at, to’; ‘jumped forward’); suskato, suskubo, sukruto, subruzdo, sujudo (orig. ‘stirred’; ‘moved’; ‘bustled up’); prapliupo, pratrūko (orig. ‘burst’; ‘broke open’; ‘gushed’; ‘spouted’), pasiuto and (synonymous with it) pašėlo (orig. ‘went mad’; ‘got furious’); leidosi, pasileido (orig. ‘let, allowed, permitted oneself’); griebėsi (/ griebė), kibo (orig. ‘grasp’; ‘get hold of’). When used in a construction with the infinitive, these verbs serve the grammatical function of inceptive markers designating the beginning (or start) of an infinitival event. They thus belong to the family of so-called phasal verbs, and the constructions they underlie are phasal constructions. They are, however, scarcely recognized as such (maybe except for the pradėjo and ėmė constructions with infinitive) in traditional Lithuanian lexicography. A construction grammar approach to the phenomenon of the phasal complementation allows us to treat the inceptive constructions under discussion uniformly, as members of the same grammatical category, and the verbs mentioned above, when serving as inceptive markers of the infinitival event, can reasonably go under separate senses in dictionary entries, especially in the cases when the inceptive constructions these verbs underlie are well entrenched in language usage.As inceptive markers, the verbs listed above are in different stages of grammaticalization. As can be seen from their original meanings, these inceptive markers were grammaticalized from various lexical sources (resp. source constructions). Many of them still preserve, to a different extent, a vestige of the previous meanings they had in the source constructions. For instance, the inceptive markers puolė, šoko, metėsi, leidosi, pasileido are, in some syntactic contexts, still reminiscent of motion verbs. Accordingly, the range of lexical types of infinitival complements such a “semi-grammaticalized” inceptive marker selects for is to some degree determined by its inherited semantics (backward pull; Traugott 2008, 34). Or, to put it in other words, the inceptive constructions headed by such verbs form their own specific designation zones, or niches (they can overlap more or less, according to the semantic similarity of the head verbs). It goes without discussion that the main inceptive markers in Lithuania are the verbs pradėjo and ėmė: they are the most desemanticized lexemes in the list and can have the widest range of lexical types of infinitives as their complements. Both of these verbs can designate the beginning of not only voluntary but involuntary infinitival events as well. The remaining verbs in the list mostly presuppose agentive, intentional referents as their subjects. Exceptions here are the verbs prapliupo, pratrūko and pasiuto, pašėlo which designate the beginning of spontaneous, uncontrolled events. Except for pradėjo and ėmė, which are indifferent in this respect, other inceptive markers in the list designate the beginning of intensive, energetic infinitival events. [...].In the article the judgments about the entrenchment of the Lithuanian inceptive markers in the language usage were substantiated by quantitative analysis of the data extracted from the Corpus of Modern Lithuanian (one may reasonably assume that the entrenchment of such functional words is indicative of their grammaticalization). These judgments, as was mentioned above, are of importance for lexicographical practice. The samples for the quantitative analysis were mainly compiled from the fiction register of the Corpus that is in many respects reminiscent of the spoken language. In some cases, though, the relevant data from the mass media register of the Corpus were added. For these samples only inceptive constructions with preterital forms of their head verbs were picked out from the register (or registers), as they are assumed to be the most representative of the narrative contexts characteristic of the Corpus. The judgments on the entrenchment of the inceptive markers were mainly based on the number of hits of the constructions they underlie in the register. Additionally, in some cases the productivity indexes for the corresponding construction types were calculated. The productivity index consists of the number of hapaxes (lexical types of infinitival complements that occur only once in the sample) divided by the total number of those lexical types here — it characterizes the extensibility of the construction type. [...] Keywords: conceptual metaphor / metonymy, force-dynamic situation, inceptive construction, inceptive marker, infinitival complement, motion verb. [From the publication]

• Apibrėžtumo kategorija / Axel Holvoet; Aurelija Tamulionienė. Daiktavardinio junginio tyrimai / red.: Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. p. 11-32.
• Argumentų raiškos alternavimas lietuvių kalboje : disertacija / Kristina Lenartaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2011. 229 p.
• Deskriptyvinės jungties kategorijos apibrėžimo problemos. Ingresyvinio aspekto raiškos konstrukcijoje vartojamų jungčių "virsti" ir "tapti" sintaksinė ir semantinė distribucija / Rolandas Mikulskas. Lietuvių kalba. 2018, 12, 1 pdf (66 p.).
• Gramatinių kategorijų tipologija / Vladimir Plungian ; [iš rusiško rankraščio vertė Jurgis Pakerys]. Vilnius : Vilniaus universitetas : 2010-2011. 2 t. (271, 337 p.).
• Ingresyvinio aspekto raiškos konstrukcijoje vartojamų jungčių "pasidaryti" ir "tapti" sintaksinė bei semantinė distribucija dabartinėje lietuvių kalboje: empirinis tyrimas "Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno" duomenų pagrindu / Rolandas Mikulskas. Lietuvių kalba. 2021, 16, p. 178-231.
• Lietuvių kalbos istorinė sintaksė / Vytautas Ambrazas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 612 p.
• On the aspectual uses of the prefix be- in Lithuanian / Peter M. Arkadiev. Baltic linguistics. 2011, 2, p. 37-78.