Kauno apskrities fizinio ugdymo mokytojų sveikata
LTStraipsnyje aptariami fizinio ugdymo mokytojų sveikatos ypatumai, fizinis aktyvumas ir fizinio aktyvumo motyvai. Tyrimui atlikti naudotas Trinkūnienės parengtas klausimynas (Trinkūnienė, 2014). Klausimyną sudarė 16 klausimų, suskirstytų į tris sritis: 1) šeši klausimai susiję su fizinio ugdymo mokytojų sveikata; 2) keturi klausimai susiję su fizinio ugdymo mokytojų fizinio aktyvumo motyvais ir fiziniu aktyvumu; 3) šeši sociodemografiniai klausimai. Imtį sudarė 175 Kauno apskrities fizinio ugdymo mokytojai, dirbantys Kauno apskrities bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo rezultatai parodė, kad Kauno apskrities fizinio ugdymo mokytojai (ir vyrai, ir moterys) rūpinasi savo sveikata ir ją vertina gerai arba pakankamai gerai. Mokytojos moterys statistiškai reikšmingai pakankamai dažnai skundžiasi nerimu, lyginant su vyrais (p <0,05). Amžiaus grupėse taip pat nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai: vyresni fizinio ugdymo mokytojai dažniau nei jaunesni skundėsi nerimu, depresiškumu, žarnyno skausmais, skrandžio negalavimais, nugaros, sprando bei peties skausmais (p <0,05). Nustatyti veiksniai, keliantys mokytojams įtampą: vyrams „uždarbiavimas“ didesnę įtampą kelia statistiškai reikšmingai dažniau nei moterims (p <0,05). Analizuojant motyvus, skatinančius mokytojus sportuoti, lyties aspektu statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, tačiau išryškėjo trys tendencijos: noras būti fiziškai stipresniam, fizinio ugdymo mokytojui būtina gera fizinė sveikata, rūpinimasis kūno įvaizdžiu.Amžiaus grupėse buvo nustatyta, kad motyvai, skatinantys fizinio ugdymo mokytojus sportuoti, statistiškai reikšmingai skiriasi dėl dviejų dalykų – noro būti fiziškai stipresniam ir rūpinimosi kūno įvaizdžiu (p <0,05). Kauno apskrities fizinio ugdymo mokytojai laisvalaikiu mankštinasi taip, kad suprakaituotų ir padažnėtų jų kvėpavimas, du arba tris kartus per savaitę (49,2 proc. vyrų ir 43,6 proc. moterų). Raktiniai žodžiai: fizinio ugdymo mokytojas, sveikata, fizinis aktyvumas. [Iš leidinio]
- Kūno kultūros mokytojų dalykinės pozicijos ir savijautos sąsaja : disertacija / Laima Trinkūnienė. Kaunas, 2013. 154 p.
- Kūno kultūros mokytojų darbinių stresorių ir sociodemografinių kintamųjų sąsajos / Andrius Stočkus, Eugenija Adaškevičienė. Sporto mokslas. 2012, Nr. 2 (68), p. 13-18.
- Kūno kultūros mokytojų požiūris į savo darbą kaip profesinės pozicijos prielaidą / Laima Trinkūnienė. Pedagogika. 2015, 118, p. 145-158.
- Kūno kultūros mokytojų saviugda: fizinio aktyvumo motyvai ir formos laisvalaikiu / Laimutė Kardelienė, Darius Masiliauskas, Kęstutis Kardelis, Laima Trinkūnienė. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. 2009, Nr. 2 (73), p. 35-42.
- Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
- Самооценка своего здоровья учителя физической культуры как фактор, определяющий качество его профессиональной деятельности / Laimute Kardeliene, Arturas Razbadauskas. Society. Integration. Education 2018, vol. 4, p. 75-84.
