Naujas pilietinis europietiškumas ir nacionalumo raiška

LTStraipsnyje gvildenama dekonstrukcinė, prancūzų filosofo Jacques.o Derrida nužymėta Europos idėjos svarstymu ir europinio tapatumo kūrimo apmąstymų pakraipa, kurioje svarbiausiu veikėju tampa skirtingumo operatorius Kitas. Ta pakraipa susisieja su šiaip jau dekonstrukcijos reliatyvizmą kritikuojančio vokiečių filosofo Jurgeno Habermaso argumentais už ES konstituciją ir nacionalumą atmetančios transnacionalistinės pilietinės erdvės kūrimą. Šių dviejų mąstytojų nuostatą nacionalumo atžvilgiu galime laikyti "minkšta", tačiau dekonstrukcijos dvasia verčia eiti "už ribos": J. Derridos ir J. Habermaso iškeliamas pilietinis europinis svetingas atvirumas Kitam virsta radikaliu savęs sukitinimu. Naujoji Europa, pasak Giorgio Agambeno ir Asho Amino, turi virsti tokia erdve, kurioje visi piliečiai ir nepiliečiai bendrauja kaip tremties būvį išgyvenantys žmonės. Besąlygiško europinio atvirumo Kitam nuostata ir diegiama pilietinio europietiškumo programa kertasi su išryškėjusia ir įvairių tyrinėtojų aptariama įvairių nacionalizmų bei radikalių ideologijų plitimo tendencija, kuri laikoma ne senų nacionalizmų apraiška, bet atsaku į globalizacijos vyksmą. Galima manyti, kad ES plėtrai grįsti ir pilietiniam europietiškumui stiprinti reikalinga labiau artikuliuota europinė nacionalinė politika, kuri pasitelktų nacionalinėse kultūrose glūdinčias tapatumų savikūros ir europietiškumo dvasios ugdymo galimybes.Reikšminiai žodžiai: Europa; Valstybė; Tauta; Nacionalumas; Politinis elitas; Europe; State; Nation; Nationalism; Elite political.

ENThe article examines deconstructive stream of French philosopher Jacques Derrida marked with reconciliation of the European idea and the creation of the European identity where the main role is given to the operator of differences Mr. Other. This stream is related to arguments of German philosopher Jurgen Habermas, who in general criticizes deconstructive relativism, in regards to EU constitution and creation of trans-national space without national identity. The attitude of these philosophers towards nationality may be considered as mild, however, the spirit of deconstruction forces going beyond the boundaries: civil European openness to Mr. Other, raised by Derrida and Haberson, may be become radical self-otherthing. In opinion of Giorgio Agamben and Ash Amin, new Europe may become the space where all citizens and non-citizens communicate as people experiencing the state of banishment. The attitude of unconditional European openness to Mr. Other and the program of civil Europeanness intersect with the development of various nationalism and radical ideologies, discussed by various researchers, that do not act as expressions of old nationalism traditions, but represent the response to globalisation. In may be assumed, that it is necessary to have better articulated national European policies that would be able to employ all identity creation and Europeanness development opportunities in order to substantiate the development of EU and strengthen civil Europeanness of EU citizens.