Fizinio krūvio poveikis 18-24 metų jaunuolių protiniam darbingumui
LTPastaruoju metu daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, vis dažniau akcentuojamas fizinio aktyvumo poveikis bei nauda 18–24 metų jaunuolių protiniam darbingumui, tačiau pastebima tendencija, kad fiziškai aktyvių jaunuolių kiekvienais metais vis mažėja (Aukštikalnis ir Radževič, 2020). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. tyrimo „Fizinio aktyvumo situacija“ metu buvo nustatyta, kad Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio šalių, fizinio aktyvumo situacija kiekvienais metais blogėja. Tarptautinio 2019–2020 m. šeimų gyvensenos tyrimo duomenimis, maždaug pusės Lietuvos 18–24 metų jaunuolių fizinis aktyvumas yra nepakankamas, t. y. jie iš viso nesimankština (41,4 proc.) arba mankštinasi retai (12,5 proc.). Jaunimas daug laiko praleidžia pasyviai prie televizoriaus ar kompiuterio. Tačiau kitu tyrimu nustatyta, jog daugiau nei pusė tirtų 18–24 metų jaunuolių lanko sporto mokyklą ar klubą ir tam skiria nuo 1 iki 3 val. per savaitę. Kasdien arba kelis kartus per savaitę aktyvūs lauke būna 83,5 proc. vaikinų ir 76,3 proc. merginų. Lyginant Lietuvos jaunuolių fizinį aktyvumą su Europos Sąjungos šalių jaunuolių fiziniu aktyvumu nustatyta, kad jis nėra geras, tačiau panašus į Europos Sąjungos vaikų bei paauglių fizinio aktyvumo vidurkį (Creswell, 2021). Atlikus 18–24 metų jaunuolių, dalyvavusių stebėjime garso raiškos pojūčių po 20 TTHz testo atlikimo vertinimą, buvo nustatyta, kad praėjus 24 val. tiriamųjų reakcija į garsą sumažėjo, o garso supratimo ir suvokimo greitis padidėjo, po 100 TTHz testo atlikimo praėjus 24 val. tiriamųjų reakcija į garsą sumažėjo, o garso supratimo ir suvokimo greitis padidėjo. Raktiniai žodžiai: fizinis krūvis, jaunuoliai, protinis darbingumas. [Iš leidinio]
