LTPasitelkiant A. Giddenso tapatumo sąvoką bei reflektyviąją metodologiją siekiama atskleisti lietuviškojo tapatumo esmę europinės integracijos procese. Iškeliamos kelios prielaidos: 1) Europos tapatumo kūrimasis iš esmės yra reflektyvus projektas. Jį konstruoja nuolatinis įtemptas atsigręžimo ir peržvalgos procesas, sociopolitinėje plotmėje jungiantis faktų analizę ir lūkesčių projekciją; 2) Europą sudarančių tautinių ir valstybinių tapatumų reflektyvus rezonavimas europiniam tapatumui; 3) lietuviškasis tautinis ir valstybinis tapatumas politiniu, socialiniu bei biografiniu savikūros aspektais yra palenktas bendram Europos reflektyvumui. Išskleidžiami kelių reflektyvumo lygių bei jų specifinių plotmių aspektai: 1)lietuviškasis tautinis (valstybinis) tapatumas pasirodo kaip partneriškas aukštesnio lygmens europiniam bei kitam savo lygmens tautiniam (valstybiniam) tapatumui; 2) lietuviškasis tapatumas apibrėžiamas savotišku rezonuojančiu reflektyvumu, įvairiais istoriniais tarpsniais įgaunančio specifinę dinamišką struktūrą ir bruožus; 3) reflektyvios lietuviškojo tautinio tapatumo tendencijos linkusios steigti savotiškus retrospektyvius tapatumo rezervatus, tarsi sustingdant tam tikrus tapsmo tarpsnius ir jų energija palaikant vėlesnius; 4) lietuviškasis tapatumas reflektyviai konstruojamas kaip nerimo tapatumas arba tapatumas grėsmėje, pabrėžiant konfliktišką santykį su reflektyvumą skatinančiomis sąlygomis. Taigi europietiškumas yra atvira jo tapatumo kristalizavimosi terpė, savo atvirumu, refleksyvumu judinanti analogiškus procesus tautinėse valstybėse, t.y. ir Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautiškumas; Nacionalizmas; Europinis identitetas; Nations nationalism Europian Identity.
ENDrawing on A. Giddens’ concept of identity and reflexive methodology, the study aims to reveal the essence of the Lithuanian identity in the process of the European integration. Several assumptions are made: 1) the formation of the European identity is essentially a reflexive project. It is constructed in the constant and intense process of retrospection and reassessment, which combines the analysis of facts and the projection of expectations on the socio-political plane; 2) the identities of the ethnic and national identities that constitutes Europe reflexively resonates in the European identity; 3) the Lithuanian ethnic and national identity is oriented towards the common European reflexiveness politically, socially and biographically. The study shows several levels of reflexiveness and its specific dimensions: 1) the Lithuanian ethnic (national) identity appears as a partner to the supranational European identity, as well as other ethnic (national) identities at its level; 2) the Lithuanian identity is defined by a unique resonating reflexiveness, which acquires specific dynamic structure and features in different historical periods; 3) the reflexive trends of the Lithuanian ethnic identity are inclined to establish peculiar retrospective identity sanctuaries, as if by freezing certain stages of transformation and sustaining subsequent transformations on their energy; 4) the Lithuanian identity is reflexively constructed as the identity of anxiety or the identity in danger by emphasizing the conflicting relation with the conditions stimulating reflexivity.