Tarp dviejų pasaulių : tapatumo kaita emigracijoje

LTLietuviai yra viena iš mažų istorinių tautų, kurios išeiviai nuo XIX a. antros pusės iki šių dienų gausiomis bangomis išsibarstė po visą pasaulį. Emigrantai, atsidūrę visiškai svetimoje aplinkoje, svetimoje kultūroje, instinktyviai susirūpino savo etniniais dalykais, kalbos, kultūros išlaikymu, būtent migracijos patirtis skatino savęs suvokimo, etninio skirtingumo sampratą ir spartino tautinio tapatumo formavimąsi emigracijoje. Šiame straipsnyje nagrinėjant atskiras emigracijos iš Lietuvos bangas (XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija, vadinamieji grynoriai; politiniai pabėgėliai po Antrojo pasaulinio karo – dipukai; ir dabartinė emigracija – tarybukai), bandoma apžvelgti lietuvių tapatybės kaitą emigracijoje, tautinio tapatumo išlaikymo būdus bei problemas svetimame krašte. Lietuviškoji emigracija visada buvo veikiama dviejų kultūrinių tradicijų (gimtojo ir imigracijos krašto). Svetimos aplinkos poveikio atspindys – tautiškumas diasporoje įsitvirtina kaip ryški asmens tapatybės dalis. Pagrindiniais tapatumo elementais ir solidarumo veiksniais dažnai tampa kultūriniai etniškumo dėmenys – kalba, religija, tradicijos – paprastai laikomi etninės grupės pagrindu. Kiekviena emigracijos banga, nepaisant skirtingų emigracijos priežasčių ir aplinkybių, susiduria su tomis pačiomis problemomis – prisitaikymo svetimame krašte, integracijos, asimiliacijos, tautinio tapatumo išlaikymo klausimais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tapatybė; Emigracija; Sąmoningumas.

ENLithuanians represent one of the historical small nations, emigrants of which dispersed all over the world in numerous waves since the second half of the 19th century up to the present days. Having found themselves in absolutely alien environment and foreign culture, emigrants instinctively got disquieted about own ethnical matters, upholding of language and culture, and it was particularly the migration experience that prompted the conception of self-consciousness and ethnical difference as well as accelerated formation of national identity in emigration. With the analysis of separate emigration waves from Lithuania (economic emigration of end of the 19th century – beginning of the 20th century, the so-called grynoriai; political refugees after WWII – dipukai; and current emigration – tarybukai), the article attempts at giving a review of change of Lithuanian identity in emigration, methods of preservation of national identity and problems in a foreign country. The Lithuanian emigration has been always affected by two cultural traditions (of native land and of country of immigration). The impact of strange environment is reflected through enrooting of nationality among the Diaspora as a vivid part of personal identity. Cultural components of ethnicity – language, religion, traditions, which are commonly deemed the basis of an ethnic group – become the main identity elements and factors of solidarity. Each emigration wave, irrespective of different causes and circumstances of emigration, faces the same problems – issues of accommodation in a foreign country, integration, assimilation and maintaining of national identity.

• Lietuvių išeivijos liberaliosios srovės genezė : politiniai-organizaciniai aspektai : 1945 m. - šeštojo dešimtmečio pabaiga / Daiva Dapkutė. Vilnius : Vaga, 2002. 310 p.
• Lietuvių kolumbai: lietuvių emigracijos istorijos apybraiža / Alfonsas Eidintas. Vilnius : Mintis, 1993. 228 p.
• Lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945-1950 m : Rašytojų draugijos veikla, kultūrinė spauda, literatūros debiutai : studija ir šaltinių publikacija / Dalia Kuizinienė. Vilnius : Versus aureus, 2003. 517 p.
• Zur Bedeutung der litauischen Sprache für in Deutschland lebende Litauer : eine qualitative Untersuchung / Johanna Clołz. Sprachpflege in der Übersetzungspraxis : Beitraqe zur Praxis der Sprachpolitik in kleineren Sprachgemeinschaften / Stephan Kessler, Marko Pantermöller (Hrsg.). Frankfurt am Main: Peter Lang, 2011. P. 119-148.