Žalioji pamoka "Skaidytojai ir jų veikla" ketvirtos klasės mokiniams: būsimųjų mokytojų patirtys

LTGamtamokslinis ugdymas yra unikali mokomoji disciplina, kuri negali būti įgyvendinama be realių gamtinių pavyzdžių panaudojimo. Nepaisant to, šiuolaikinėse Lietuvos mokyklose gamtamokslinio ugdymo pamokos ir toliau dažniausiai organizuojamos klasėse, neatsižvelgiant į praktinio, patyriminio mokymosi naudą. Visame pasaulyje mokymasis už mokyklos ribų suvokiamas kaip svarbus mokinių socialinių įgūdžių formavimasis, o ugdymas gamtinėje aplinkoje leidžia tarpusavyje sieti ir gilinti turimas gamtamokslines žinias, puoselėja pozityvų santykį su gamta ir kuria holistišką žmogaus poveikio aplinkai suvokimą. Vienas iš pamokos „netradicinėje aplinkoje“ organizavimo modelių – žalioji pamoka, kurios metu mokomasi gamtoje, o teorinės žinios papildomos tyrinėjimo veiklomis. Verbickienės (2022) teigimu, teisingas pirminis aplinkos ir jos procesų pažinimas padeda atrasti, suvokti mus supantį pasaulį bei formuoja atitinkamas moralines nuostatas. Straipsnyje pristatomas vienoje Vilniaus mokykloje organizuotos žaliosios pamokos tema „Skaidytojai ir jų veikla“ 4 klasei planas bei pateikiama veikloms reikalinga medžiaga. Taip pat aptariama organizuotos pamokos patirtys, išskiriamos veiklų stiprybės ir ribotumai bei pateikiama mokinių darbų analizė. Raktiniai žodžiai: gamtamokslinis ugdymas, gamtinė aplinka, skaidytojai, ugdymas už klasės ribų, žalioji pamoka. [Iš leidinio]

ENNatural science is a unique school subject that cannot be carried out without the implementation of real examples from nature. Despite this, in today’s Lithuanian schools, the lessons of natural science are still mostly organized in a classroom environment, without taking into account the benefits of practical, experiential learning. All over the world, learning outside the classroom is perceived as the key to the formation of students’ social skills. Also, education in the natural environment allows to connect and deepen existing natural science knowledge, fosters a positive relationship with nature and creates a holistic understanding of human impact on the environment. One of the models for organizing a lesson in a "non-traditional environment" is a so-called green lesson, during which the learning process is organized in nature and theoretical knowledge is supplemented by exploratory activities. According to Verbickienė (2022), a correct initial understanding of the environment and its processes helps to discover and recognize the world around us and forms the appropriate moral attitudes. This article presents the plan of a green lesson conducted in a school in Vilnius on the topic "Decomposers and their activities" for the 4th-grade students and introduces the materials needed for the lesson activities. The experience of organizing this green lesson is also discussed, the strengths and limitations of the activities are identified, and an analysis of the students' work is presented. Keywords: green lesson, education outside the classroom, natural environment, natural science education, decomposers. [From the publication]

• Lauko edukacinės erdvės: idėjos ir naujos ugdymo galimybės / Rita Makarskaitė-Petkevičienė. Švietimas: politika, vadyba, kokybė. 2018, vol. 10, no. 2, p. 75-90.
• Pradinių klasių mokinių kalbinių gebėjimų ugdymas(is) taikant neurodidaktikos principus lietuvių kalbos pamokose / Akvilė Dominyka Cicėnaitė-Milaševičiūtė, Agnė Juškevičienė. Švietimas: politika, vadyba, kokybė. 2020, vol. 12, no. 2, p. 58-76.
• Pradinių klasių mokinių sąlytis su gamta: pažinimo problema ir edukacinės perspektyvos / Kazė Verbickienė. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. 2022, 28, p. 85-98.