Vienodumas ir skirtingumas: du tautinės tapatybės pjūviai

LTSenajame pasaulyje tikrąjį išorinio skirtingumo, vidinio vienodumo principą lydėjo loginio mąstymo taisyklė, genetinis kultūrinių reiškinių aiškinimo būdas, kai, atsakęs į klausimą "iš kur", drauge atsakydavai į klausimą "kas" arba "koks". Iš Lietuvos, vadinasi, lietuviškas; iš Italijos, vadinasi, itališkas; iš Vengrijos, vadinasi, vengriškas. Mūsų pasaulyje tas genetinis aiškinimas kultūros srityje beveik visuomet virsta genetine klaida. Nūnai sakyti "tai ir tai yra iš Prancūzijos" ir "tai ir tai yra prancūziška", vadinasi, teigti du beveik jokio loginio ryšio neturinčius dalykus. Nūdienos vientisėjančiame pasaulyje, taigi ir Europoje, veikia ne išorinio skirtingumo, vidinio vienodumo, o išorinio vienodumo, vidinio skirtingumo principas. Tokiame pasaulyje, tokioje Europoje pasikeitė pats būdas, kuriuo tautos reiškiasi kaip tautos. Atskira tauta šiandien pirmiausia skleidžiasi modaliai, ji turi tokius pačius daiktus, kokius turi kitos tautos, bet turi juos kitaip, savaip, ypatingai. Ir būtent tame "savaip" glūdi jos tapatybė, o ne kažkokiose tautinėse substancijose ar daiktuose kaip buvo įprasta žiloje praeityje. Tautinė tapatybė save apibrėžia kreipdama dėmesį ne į tai, kas turima vienoda, o į tai, kaip skirtingai turima tai, kas turima vienoda.Reikšminiai žodžiai: Europa; Tauta; Tapatybe; Civilizacija; Europe; Nation; Identity; Civilization.

ENIn ancient word, the principle of external difference but internal similarity was led by a logical rule (genetic expression of cultural phenomena) when the answer to the question “where from” simultaneously meant “who” or “what”. “From Lithuania” meant Lithuanian; “from Italy” mean Italian; “from Hungary” meant Hungarian. In our world, genetic explanations in the area of culture almost always become genetic false. Now saying “this is from France” and “this is French” mean separate logically almost unrelated things. In an integral world of our days, and so in Europe, a principle of external difference but internal similarity has been replaced by a principle external similarity but internal difference. In this an environment, the way by which nations express themselves has changed. Today, an individual nation expresses itself in a modal way first; it has the same things as the other nations do, but it has it differently, in its own way; and this “own way’ embodies the identity of a nation, not any national substances or things as it was in old times. National identity may be defined as paying attention to differences of the same things, not to similarities of what is different.