Termino "sustainable development" lietuviškų atitikmenų vartosenos socialiniuose moksluose problemos

LTDarnios plėtros tematika socialiniuose moksluose pastaraisiais dešimtmečiais nagrinėjama labai plačiai ir įvairiapusiškai – leidžiami specialūs mokslo žurnalai, spausdinamos monografijos, vyksta konferencijos ir pan. Darnos kontekste analizuojamos visų lygių sistemos – pradedant mikrosistema (įmonės) ir baigiant makrosistema (šalys, regionai) bei megasistema (žmonija). Savo pobūdžiu visos jos yra socioekonominės sistemos (SES). Tai socialinės sistemos, į kurias integruoti įvairūs ištekliai – materialiniai, techniniai, informaciniai, finansiniai ir pan. Toks išskirtinis dėmesys darnos plėtros problemai skiriamas todėl, kad nuo jos sprendimo didele dalimi priklauso žmonijos ateitis. Tačiau nepaisant mokslinių rekomendacijų, aukščiausiu lygmeniu priimamų sprendimų, tarptautinių ir pasaulinių institucijų pastangų šiuo metu padėtis vis blogėja. Pirmiausia tai pasireiškia klimato atšilimu ir dėl to kylančiais vis dažnėjančiais įvairaus pobūdžio kataklizmais. Pagrindinės to priežastys yra neproporcingas neatsinaujinančių gamtos išteklių, aplinką teršiančių technologijų naudojimas, didėjantys atliekų kiekiai, neefektyvūs jų perdirbimo būdai ir pan. Tai lemia tiek objektyvios, tiek subjektyvios sąlygos. Esmė yra SES funkcionavimo prigimtis. Visų jų egzistencijos sąlyga yra nuolatinė plėtra, nes jas, kaip atviras sistemas, lemia aplinka. Vadinasi, tarp SES ir aplinkos vyksta nuolatiniai mainai: sistema veikia aplinką vykdydama tam tikras funkcijas (gamybos, paslaugų, sveikatos apsaugos, švietimo ir t. t.). Savo ruožtu atlikdama minėtas funkcijas SES iš aplinkos gauna funkcionuoti būtinų išteklių – medžiagų, įrangos, finansų, informaciją ir pan. Bet kuri SES visada yra žemesnio lygmens darinys, palyginti su jos aplinka, todėl turi nuolat prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų. Tai yra SES išlikimo sąlyga.SES ir aplinkos sąveikai būdinga tai, kad aplinkos reikalavimai nuolat auga, todėl norėdama išlikti SES irgi turi plėtotis. Be to, šios plėtros pokyčiai turi būti spartesni arba bent tokie kaip išorės poreikiai. Kita vertus, jie turi paklusti darnios plėtros reikalavimams, t. y. ekonominė, socialinė ir ekologinė plėtra turi būti tar pusavyje suderinta. Tokia plėtra anglakalbėse šalyse vienareikšmiškai vadinama sustainability arba sustainable development. Kitaip yra su neanglakalbėmis šalimis – vienu atveju šie angliški terminai verčiami atitikmenimis darnumas, darni plėtra, kitu atveju – tvarumas, tvari plėtra, t. y. kalbamieji atitikmenys vartojami sinonimiškai. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (toliau – VLKK) išaiškinus, kad minėtieji terminai yra nelygiaverčiai, dėl jų prasidėjo gana aktyvi diskusija. Padėtį komplikavo tai, kad rūšiniai dėmenys tvari ir darni prasmę įgauna tik su gimininiais dėmenimis plėtra ir vystymasis (VLKK KB; Žičkienė, Guogis, Gudelis 2019; Baležentis 2019; Stunžinas 2015). Iš literatūros šaltinių matyti, kad visais atvejais ši problema nagrinė jama kaip lingvistinė. Tačiau tiek mokslinę, tiek praktinę reikšmę turi ir pragmatinis požiūris, nes tai susiję su SES kryptingu valdymu. Pragmatinis požiūris įmanomas, jeigu yra galimybė kiekybiškai įvertinti gimininių terminų (tvara, darna ir plėtra, vystymasis) galimus derinius. Straipsnio tikslas – pozicionuoti ir konceptualizuoti SES plėtros ir (ar) vystymosi charakteristikas ir su jomis susijusius sudėtinius terminus plėtros tvara, plėtros darna, vystymosi tvara ir vystymosi darna. [Iš Įvado]

• Bendrosios žemės ūkio politikos tiesioginių išmokų sistemos poveikio žemės ūkio tvarumui vertinimas : disertacija / Artiom Volkov. Vilnius : Technika, 2018. xvi, 159 p.
• Country risk assessment in economic security and sustainability context : disertacija / Tatjana Sviderskė. Vilnius : Technika, 2014. 132 p.
• Dabartinės lietuvių kalbos būdvardžių darybiniai sinonimai / Jolanta Vaskelienė, Ramunė Kučinskienė. Žmogus ir žodis. 2012, 1, p. 153-161.
• Darnaus vystymosi teorinė samprata ir jos praktinė reikšmė / Skaidrė Žičkienė, Arvydas Guogis, Dangis Gudelis. Tiltai. 2019, Nr.1 (82), p. 108-123.
• Evaluation of the condition of social processes based on qualimetric methods: The COVID-19 case / Romualdas Ginevičius, Roman Trišč, Rita Remeikienė, Anetta Zielińska, Goda Strikaitė-Latušinskaja. Journal of international studies. 2022, 15, 1, p. 230-249.
• Įmonės darnios plėtros veiksnių modeliavimas : disertacija / Danguolė Oželienė. Vilnius : Technika, 2019. xii, 171 p.
• Lietuvos regionų darnaus vystymosi vertinimas / Remigijus Čiegis, Jolita Ramanauskienė, Ligita Šimanskienė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. 123 p.
• Miestų konkurencingumo kompleksinis vertinimas remiantis darnios plėtros principais : disertacija / Renata Činčikaitė. Vilnius, 2014. 1 pdf (174 p.).
• Socioekonominių sistemų būklės kiekybinio įvertinimo problematika / Romualdas Ginevičius. Verslas: teorija ir praktika. 2009, t. 10, Nr. 2, p. 69-83.
• Šalies regionų darnios plėtros vertinimas : disertacija / Dainora Gedvilaitė. Vilnius : Technika, 2019. 117 p.
• Tvarumas, darnumas, tausumas ir kiti angl. 'sustainability' atitikmenys Europos Sąjungos institucijų dokumentuose / Robertas Stunžinas. Terminologija. 2015, 22, p. 110-126.