Pašušvio šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija : disertacija

LTVakarų aukštaičių šiauliškių patarmės Pašušvio šnektos fonologinę balsių sistemą sudaro 14 fonemų. Ilgosios yra /i• ie ė• a• o• uo u•/, o trumposios – /a /, taip pat uždaresnės ir atviresnės /i u/. Uždaresnių fonemų /i/, /u/ vienintelė relevantinė pozicija – galūninis skiemuo. Dėl atvirųjų /e•/, /e/ defonologizacijos balsių sistema yra trikampė. Visos fonemos vartojamos kirčiuotuose skiemenyse, nekirčiuotuose skiemenyse kiekybės ir kokybės opozicijos neutralizuojamos. Stiprusis pagrindinis kirtis sudaro centrinę prozodinę žodžio dalį, atlieka kulminatyvinę ir distinktyvinę funkcijas, sudaro sąlygas pasireikšti priegaidžių opozicijai; skiriami du jo tipai: stiprusis (senovinis negalinis) ir silpnasis (galinis arba atitrauktinis). Stipriojo kirčio skiemenyse trumposios balsinės fonemos realizuojamos pusilgiais alofonais, ilgųjų skiemenų priegaidės yra akūtas ir cirkumfleksas. Silpnojo kirčio skiemenyse trumposioms fonemoms atstovauja trumpieji alofonai, ilgųjų skiemenų priegaidės yra neoakūtas ir neocirkumfleksas. Priegaidės balsiniuose skiemenyse labiausiai skiriasi pagrindinio tono ir intensyvumo viršūnės pasirodymo laiku, diapazonais. Dvigarsių priegaides patikimiausiai diferencijuoja dėmenų kokybė ir kiekybė. [...] Šalutinis morfemos kirtis yra fonologinis. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe vowel system of the Pašušvis dialect of the west Aukštaitian šiauliškiai sub-dialect consists of 14 phonemes. The long vowels are /i• ie ė• a• o• uo u•/, the short ones – /a /, closed and open vowels are /i u/. The only relevant position of the closed phonemes /i/, /u/ is the final syllable. Due to the dephonologization [24]of open /e•/, /e/ the vowel system is triangular. All phonemes are used in stressed syllables. In unstressed syllables qualitative and quantitative oppositions are neutralised. The strong main stress constitutes the central prosodic part of a word. It performs a climactive [25]and distinctive function, and allows manifesting the opposition of accents. [26]Two types of stress are distinguished: a strong one (old, non-final) and a weak one (final or retracted). Vowels in syllables with a strong stress occur as semi-long allophones. The accent of long syllables is acute and circumflex. Short phonemes in syllables with a weak stress are represented by short allophones; the accent of long syllables is neoacute[27] and neocircumflex[28]. Accents in syllables with vowels vary in time and range from the main tone and intensity of the peak. Stresses of diphthongs are reliably differentiated by the quality and quantity of their components. [...] The secondary stress of a morpheme is phonological.

• Akustinių požymių koreliacijos svarba lietuvių kalbos priegaidžių skyrimui / Evaldas Švageris. Baltistica. 2015, t. 50, Nr. 1, p. 91-113.
• Antanas Salys ir Joniškio šnektos / Genovaitė Kačiuškienė, Janina Švambarytė. Leksikografijos ir leksikologijos problemos / redaktorių kolegija: Pietro U. Dini ... [et al.]. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. P. 312-321.
• Antano Baranausko ir Kazimiero Jauniaus vieta šiaurės panevėžiškių tarmės tyrimo istorijoje / Genovaitė Kačiuškienė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2005, t. 19, kn. 1, p. 499-504.
• Audicinis eksperimentas dialektologijoje : privalumai ir trūkumai (rytų aukštaičių uteniškių vietininkų priegaidžių tyrimas) / Rima Bacevičiūtė, Regina Rinkauskienė. Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika / sudarė Asta Leskauskaitė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. P. 70-87.
• Dabartinės lietuvių bendrinės kalbos dvejopos kilmės žemutinių balsių [a,], [e,] tyrimas / Lidija Kaukėnienė. Žmogus kalbos erdvėje. 2010, 6, p. 723-728.
• Danielo Joneso kardinalių balsių spektrinės charakteristikos / Jurgita Jaroslavienė, Lidija Kaukėnienė. Kalbotyra. 2004, t. 53 (1), p. 25-38.
• Fonemų /e/, /o/ ir /ie/, /uo/ atitikmenys nekirčiuotuose kamieno skiemenyse Pašušvio šnektoje / Rūta Kazlauskaitė. Kalbotyra. 2003, t. 52 (1), p. 71-80.
• Joniškio šnektos priebalsinio kamieno daiktavardžių linksniavimas / Aušra Kaikarytė. Baltistica. 2005, t. 40, Nr. 1, p. 77-93.
• Labializuotų bendrinės lietuvių kalbos balsių eksperimentinis tyrimas / Edita Ledichova. Bendrinė kalba. 2020, 93, 1 pdf (32 p.).
• Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais : vakarų aukštaičiai šiauliškiai / Rima Bakšienė. Acta linguistica Lithuanica. 2017, t. 77, p. 237-254.
• Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: pagrindinio tono ir intensyvumo požymiai / Rima Bakšienė. Lituanistica. 2013, Nr. 1, p. 34-42.
• Pelesos šnektos balsinės fonemos ir jų variantai / Edmundas Trumpa. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 273 p.
• Pelesos šnektos izoliuotų balsių savybės / Edmundas Trumpa. Baltu filoloģija. 2007, t. 16, Nr. 1/2, p. 97-112.
• Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai / Jurgita Jaroslavienė. Acta linguistica Lithuanica. 2011, t. 64/65, p. 65-86.
• Prienų šnektos žemutinių balsių eksperimentinis tyrimas / Jurgita Jaroslavienė. Žmogus ir žodis. 2006, 1, p. 15-22.
• Prienų šnektos žemutinių balsių kiekybė ir kiti skiriamieji bruožai / Jurgita Jaroslavienė. Baltistica. 2006, t. 41, Nr. 2, p. 245-264.
• Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas / Nijolė Tuomienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2010. 228 p.
• Rišlios kalbos balsių spektrai Pelesos šnektoje / Edmundas Trumpa. Acta Baltico-Slavica. 2006, Nr. 30, p. 505-518.
• Rytų aukštaičių vilniškių ilgųjų balsių priegaidžių audicinis tyrimas / Jolita Urbanavičienė, Vytautas Kardelis. Acta linguistica Lithuanica. 2006, t. 54, p. 63-82,135-136.
• Svirkų šnektos fonologinė sistema : vokalizmas ir prozodija / Jolita Urbanavičienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2010. 366 p.
• Svirkų šnektos izoliuotų balsių akustinė analizė / Jolita Urbanavičienė. Kalbotyra. 2004, t. 53 (1), p. 65-80.
• Šakių šnektos tekstai / sudarė Rima Bacevičiūtė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 212 p.
• Šalutinis fonologinis kirtis rytų aukštaičių vilniškių šnektose: audicinis tyrimas / Jolita Urbanavičienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2007. P. 113-121.
• Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai : ribos ir diferenciacija / Vytautas Kardelis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 287 p.
• Šiaurės žemaičių tarmės konsonantizmas : akustinės ir audicinės ypatybės / Regina Kliukienė. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011. 168 p.
• Širvintiškių tekstai / parengė Žaneta Markevičienė ... [et al.]. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009. 178 p.
• Tarmės ribų problema leksikos aspektu / Giedrė Čepaitienė. Baltų kalbų tarmės: rašytinis palikimas. Šiauliai: Discens, 2005. P. 57-64.
• Tekstai iš Baisogalos apylinkių (su morfologinių ypatybių komentarais) / parengė Aušra Kaikarytė. Baisogala / vyriausiasis redaktorius Jonas Linkevičius. Vilnius: Versmė, 2009. P. 374-382.
• Vakarų aukštaičių kauniškių monoftongų priegaidžių fonetiniai požymiai / Rima Bacevičiūtė. Baltistica. 2011, priedas 7, p. 13-26.
• Vakarų aukštaičių kauniškių priegaidžių audiciniai tyrimai / Rima Bakšienė. Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir vartosenos tendencijos / redaktoriai: Bonifacas Stundžia, Rūta Kazlauskaitė, Asta Kazlauskienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2013. P. 67-78.
• Vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės šiaurinių šnektų latvybės / Aurelija Gritėnienė. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. P. 138-164.