Naujųjų skolinių atitikmenys: struktūra ir vartosena : disertacija

LTDisertacijoje įvairiais aspektais aptariami 1991–2001 metais bendrojoje lietuvių kalbos vartosenoje funkcionavę ar (ir) tokiai vartosenai teikti naujųjų skolinių atitikmenys. Pristatoma išsami leksikos gryninimo istorija, sudaranti sąlygas geriau suvokti dabartinę skolinių keitimo lietuviškais atitikmenimis situaciją, įvertinti atitikmenų paieškos šaltinius. Nagrinėjama naujųjų skolinių atitikmenų struktūra, atliekama lyginamoji naujųjų skolinių ir jų atitikmenų struktūros analizė. Tiriama rašytinė ir sakytinė naujųjų skolinių atitikmenų vartosena, aprašomi jos polinkiai, aptariama naujųjų skolinių ir jų atitikmenų konkurencija, svarstomi leksikos variantų atranką lemiantys veiksniai. Taip pat tiriamos kalbos vartotojų nuostatos naujųjų skolinių norminimo ir konkrečių jų atitikmenų atžvilgiu. Nustatyta, kad naujųjų skolinių atitikmenys formos atžvilgiu skyla į dvi grupes – vientisinius ir sudėtinius atitikmenis. Pagrindinis naujųjų skolinių atitikmenų šaltinis yra lietuvių kalbos leksikos fondas: kanoniniais lietuvių kalbos žodžiais išreikšti vientisiniai atitikmenys bei iš tokių žodžių sudaryti sudėtiniai atitikmenys sudaro apie 3/4 visų tirtų naujųjų skolinių atitikmenų. Naujųjų skolinių atitikmenų viešosios rašytinės vartosenos atranką lemia lingvistinių ir periferiniais laikytinų ekstralingvistinių veiksnių kompleksas: iš daugybės naujovių įsigali tos, kurios pasirodo visuomeniškai tikslingiausios, funkcionaliausios. Naujųjų skolinių ir jų atitikmenų vartosenos diferenciacija yra sąlygojama socialinių bei demografinių veiksnių. [Iš leidinio]

ENThis dissertation studies various aspects of alternatives for new loanwords that were used in Standard Lithuanian or suggested for use 1991–2001. Comprehensive background is provided on the process of lexical purification, which makes it possible to better understand the present situation in regard to replacement of loanwords by Lithuanian alternatives, and to appreciate the sources where the alternatives are sought. The structure of the alternatives for new loanwords is analysed, and there is a comparative analysis of the structure of the new loanwords and the alternatives for them. The oral and written use of the alternatives for new loanwords is investigated, tendencies are discussed, likewise competition between the new loanwords and the alternatives for them, and factors influencing the choice of lexical alternatives is discussed. There is also discussion of language users’ attitudes to the standardisation of new loanwords and to specific alternatives suggested for some of them. It was determined that in terms of form, the alternatives for new loanwords fall into two groups – simple (all-in-one) or compound. The principle source for alternatives for new loanwords is the vocabulary of the Lithuanian language: words from Standard Lithuanian or compound words derived from them were used as suggested alternatives for about ¾ of all the new loanwords studied. Combinations of linguistic factors and peripheral non-linguistic factors influence the choice of publicly written lexical alternatives used to replace the new loanwords: of all the neologisms introduced, the ones that survive are those that impress the public as appropriate and functional. Differential usage of the new loanwords and the alternatives for them is conditioned by social and demographic factors.

• Enseignement du francais via l'homonymie des termes militaires francais-russes-lituaniens / Miroslav Stasilo. Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai. 2021, T. 6, p. 331-343.
• Leksikos ribos ir paribiai medicinos terminijoje / Birutė Briaukienė. Respectus philologicus. 2018, Nr. 33 (38), p. 49-58.
• Leksikos vartosenos tyrimai ir leksikografinė praktika / Vilma Zubaitienė. Lietuvių kalba. 2023, Priedas, p. 102-172.
• Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos -ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga -iškas ir nepriesaginių būdvardžių / Robertas Kudirka. Taikomoji kalbotyra. 2020, 14, p. 21-32.
• Naujųjų svetimžodžių norminimo politika Lietuvoje 1993-1997 m / Loreta Vaicekauskienė. Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba / sudarė Jurgita Girčienė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. P. 55-76.
• Neologizmų integracija į tekstą / Jurgita Girčienė. Žmogus ir žodis. 2005, 1, p. 78-82.
• Skolinių išlikimas tradicinėje šiaurės žemaičių kretingiškių tarmėje / Zofija Babickienė. Baltistica. 2005, 6 priedas, p. 7-16.
• Skolinių vartojimo ypatumai bakalaurų baigiamuosiuose darbuose.. Kalbų studijos aukštojoje mokykloje : konferencijos medžiaga : 2005 m. lapkričio 18 d., Kaunas / sudarė Raimonda Brunevičiūtė. Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla, 2005. P. 43-45.
• Sur les anglicismes nominaux dans un corpus de la presse française et lituanienne / Ksenija Banuševičienė, Rasa Matonienė. Feuille de Philologie comparée lituanienne et francaise. 2017, t. 10, vol. 13, p. 39-49.
• Teorinės svetimžodžių norminimo prielaidos / Loreta Vaicekauskienė. Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba / sudarė Jurgita Girčienė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. P. 9-29.
• Verstinės literatūros naujažodžiai / Jurgita Girčienė. Kalbos kultūra. 2006, 79, p. 74-90.
• Žodynų nefiksuoti dariniai ir jų funkcijos Mariaus Katiliškio novelių rinkinyje "Seno kareivio sugrįžimas" / Jolanta Vaskelienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2007. P. 505-512.
• Žodžio reikšmė leksikologijos ir žodžių darybos požiūriu / Jurga Girčienė. Žmogus ir žodis. 2003, 1, p. 21-29.