Naujoji lietuvių kalbos leksika (1991-1996 m kompiuterinio periodikos tekstyno pagrindu) : disertacija

LTVisuomeninio politinio gyvenimo permainos lėmė nemažus pasiketimus lietuvių kalboje – atsirado daug žodynuose neužfiksuotų, neaprašytų, neįvertintų naujų žodžių. Siekiant pažvelgti į 1991–1996 m. naujažodžių visumą pirmą kartą lituanistiniuose tyrimuose šaltiniu pasirinktas programiškai apdorotas elektroninių tekstų rinkinys. Taikant objektyvųjį (automatinį) ir subjektyvųjų atpažinimo metodą iš VDU Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (30 mln. žodžių) išrinkti ir aprašomuoju būdu bei statistiškai išanalizuoti 10134 neologizmai. Didžiąją jų dalį (59 proc.) sudaro skoliniai (akrofauna, pankizmas, tvisteris). Tarp jų pasitaiko ir naujųjų svetimybių (shopas). Produktyvi ir naujų žodžių daryba, ypač vedyba (62,4 proc. naujažodžių), pvz.: verslavimas, atvertė, liūdnuma, užlaikis, pravaža, susimankurtinti. Sudurtinių žodžių daryboje vyrauja dūrinių su antruoju daiktavardiniu dėmeniu modelis (saldžiažodis, euroįvartis, pasiutvabalis), mėgstama analogija (balsadėžė, dūmadėžė, smėliadėžė), kai kurie nesavarankiški dūrinių elementai vis labiau panašėja į savarankiškus žodžius (stereo, retro, turbo). Naujažodžių sąraše vyrauja daiktavardžiai, kurie būtini naujų reiškinių ar realijų nominacijai (privatizavimas, sąjūdietis, teisėsauga,kramtainis, technobiurokratija, puriklis, tampriasiūlis), bet yra ir okazinių darinių, pvz.: džinsuma, plaukuosena, skiedrija, vienplaukiauti. Tyrimas atskleidė aktyvią lietuvių kalbos raidą, naudingas leksikografams ir kalbos normintojams. [Iš leidinio]

ENIn the aftermath of the changes in the political life of Lithuanian society, there were new developments in the Lithuanian language. Many new words appeared in usage that were not yet described, assessed, or recorded in dictionaries. This project, aimed at studying all the neologisms appearing in the language between 1991 and 1996, is the first instance in Lithuanian studies of the use of a corpus consisting of a selection of electronic texts that have been processed by a software program. Using objective (automatic) and subjective recognition methods, 10134 neologisms from the Vytautas Magnus University Modern Lithuanian Language Text Database (30 million words) were chosen and analysed descriptively and statistically. The majority of them (59 %) were loanwords (akrofauna, pankizmas, tvisteris). Some totally new loanwords were encountered (e.g. shopas). The creation, particularly derivation, of new words is productive (62.4 % of neologisms), e.g. verslavimas, atvertė, liūdnuma, užlaikis, pravaža, susimankurtinti. In forming compound words the dominant model is a noun with a second nominal element added: saldžiažodis, euroįvartis, pasiutvabalis. Analogical creations (copying the original) are popular: balsadėžė, dūmadėžė, smėliadėžė. Some syllables of compounds are taking on an independent life of their own (stereo, retro, turbo). Nouns dominate on the list of neologism, since they are essential for referring to the new phenomena and realities (privatizavimas, sąjūdietis, teisėsauga, kramtainis, technobiurokratija, puriklis, tampriasiūlis). There are also some one-off creations: džinsuma, plaukuosena, skiedrija, vienplaukiauti. This study revealed creative activity within the Lithuanian language. The findings are useful to lexicographers and those working on standardising the language.

• Dabartinės rašomosios lietuvių kalbos dažninis žodynas ir jo bazė / Laima Grumadienė. Acta linguistica Lithuanica. 2002, t. 46, p. 19-37.
• Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai / Agnė Aleksaitė. Bendrinė kalba. 2019, 92, 1 pdf (29 p.).
• Italų kulinarijos svetimžodžiai / Jurgita Girčienė. Kalbos kultūra. 2008, 81, p. 192-205.
• Leksikografija / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 324 p.
• Lietuvių kalbos daiktavardžio fleksijų sistemos produktyvumas ir kaita (nuo bendrinės rašomosios kalbos formavimosi laikų) / Laura Kamandulytė. Tekstai ir kontekstai: transformacijų kaita. 2007, [t. 1], p. 276-292.
• Lietuvių kalbos naujadarų neoklasikinės darybos polinkiai: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno atvejis / Agnė Aleksaitė. Lituanistica. 2021, Nr. 1, p. 64–78.
• Linksniavimo paradigmų formavimasis vaiko kalboje / Ineta Savickienė. Lituanistica. 2001, Nr.3, p. 58-68.
• Metakalbiniai komentarai kaip internetinio naujažodžių diskurso elementas / Jurgita Girčienė. Lituanistica. 2012, Nr. 3, p. 248-272.
• Metakalbiniai vienetai kaip pagrindinis vartosenos tradicijos neturinčių naujųjų skolinių ir jų atitikmenų integracijos į tekstą būdas / Jurgita Girčienė. Žmogus ir žodis. 2016, 1, p. 4-29.
• Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian / Jurgis Pakerys. Baltistica. 2016, t. 51, Nr. 2, p. 239-269.
• Naujažodžiai grožinės literatūros vertimuose / Jurgita Girčienė. Gimtasis žodis. 2008, Nr. 7, p. 2-8, 47.
• Naujažodžiai su dėmeniu "(-)tinkl-" / Jurgita Girčienė. Kalbos kultūra. 2011, 84, p. 166-177.
• Naujažodžių darybos ir morfemikos tyrimų perspektyvos ("Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno" atvejis) / Daiva Murmulaitytė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2021. Elektroninis (PDF), 183 p.
• Naujieji skoliniai ir jų atitikmenys / Jurgita Girčienė. Gimtasis žodis. 2006, nr. 6, p. 2-7.
• Naujieji skoliniai Jurgos Ivanauskaitės trilogijoje "Tibeto mandala": metakalbiniai komentarai kaip integracijos į tekstą priemonė / Agnė Mackevičiūtė. Leksikografija ir leksikologija. D. 5 / sudarė Aurelija Gritėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 185-205.
• Naujoji lietuvių kalbos leksika - sãva ir svẽtima / Agnė Aleksaitė, Daiva Murmulaitytė. Linguistica Lettica. 2018, 26, p. 236-258.
• Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija / Jurgis Pakerys. Taikomoji kalbotyra. 2014, 3 1 html.
• Naujųjų skolinių vartosena: kalbos kultūros ir stilistikos takoskyra / Jurgita Girčienė. Kalbos kultūra. 2007, 80, p. 143-152.
• Neologizmų integracija į tekstą / Jurgita Girčienė. Žmogus ir žodis. 2005, 1, p. 78-82.
• Pasenusi leksika ir naujažodžiai dvikalbiuose žodynuose / Danguolė Melnikienė. Kalbotyra. 2009, t. 61 (3), p. 73-84.
• Pokyčiai, kalba ir mokykla / Jurgita Girčienė. Gimtasis žodis. 2012, Nr. 8, p. 19-25.
• "Skolos bijosi - turtų nepadarysi". Leksikos skolinimosi poreikiai ir polinkiai 1991-2013 m. rašytiniuose tekstuose / Loreta Vaicekauskienė. Taikomoji kalbotyra. 2014, 3 1 html.
• Slaviškos kilmės veiksmažodžiai su priesagomis -inti, -uoti, -yti, -ėti, -auti lietuvių kalbos žargone: derivaciniai ir adaptaciniai hibridai / Robertas Kudirka. Taikomoji kalbotyra. 2022, 17, p. 62-78.
• Stilistiniai naujadarai internete / Jurgita Girčienė. Šiuolaikinės stilistikos kryptys ir problemos / sudarė Irena Smetonienė, Ona Petrėnienė. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013. P. 79-88.
• Sūrių pavadinimų vartosena ir norma / Jurgita Girčienė, Danutė Liutkevičienė. Kalbos kultūra. 2007, 80, p. 110-122.
• Tekstynų lingvistika : teorija ir praktika / Rūta Marcinkevičienė. Darbai ir dienos. 2000, t. 24, p. 7-64.
• Verstinės literatūros naujažodžiai / Jurgita Girčienė. Kalbos kultūra. 2006, 79, p. 74-90.