LT1. 1422 metų Melno taikos susitarimu nustatyta valstybės siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino su nežymiais pakeitimais išliko iki Antrojo pasaulinio karo. Ši sutartis užtikrino taikaus sugyvenimo su Ordinu laikotarpį. 2. Tuo pačiu laikotarpiu sudarytos sienų sutartys su Maskovijos kunigaikštyste neturėjo stabilumo dėl jos ekspansinės politikos. 3. Dėl kaimyninių valstybių valdovų ir didikų nepasitenkinimo ATR valstybės demokratiniu valdymu ir baimės, kad tai netaptų pavyzdžiu, kaip reikia valdyti valstybę, Rusija, negalėdama viena įveikti ATR, pasitelkė Prūsiją ir Austro-Vengriją ir pasidalijo ATR tarpusavyje. LDK atiteko Rusijos imperijai, kuri stengėsi net ištrinti Lietuvos vardą. 4. Subyrėjus Rusijos imperijai, jos politiką bandė tęsti bolševikinė Rusija. Vietoje gubernijų buvo įkurtos sąjunginės respublikos su sienomis, kurių nubraižymas prognozavo konfliktus tarp kaimynų. Po revoliucijos, nepavykus Lietuvos įtraukti į SSSR sudėtį, didžiojoje jos etninės teritorijos dalyje buvo įkurta Baltarusija taip, kaip šiomis dienomis bandoma įkurti Novorosiją Ukrainos teritorijoje. 5. 1944 metais Potsdamo konferencija pritarė SSRS „Pasiūlymams dėl Kioningsbergo rajono“ prijungimo prie SSSR, kuri, siekdama pademonstruoti sienų legitimumą, paliko nepakitusią Lietuvos-Vokietijos sieną, tapusią administracine riba tarp LTSR ir Kaliningrado srities.6. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvusi administracinė riba sutartimi, pasirašyta su Rusijos Federacija 1997 metais, įgavo valstybės sienos statusą, kuri tapati Lietuvos-Vokietijos sienai ties Nemunu, o rytinė atkarpa iki Smalininkų tapati sienai, nustatytai dar Melno sutartimi. 7. Lietuvos siena su „agresyviąja“ Vokietija (Prūsija, Ordinu) praktiškai išliko stabili nuo Žalgirio mūšio, o siena su Rusija tik per dvidešimt XX amžiaus metų (1920-1939) pasislinko į vakarus apie 70 kilometrų. 8. Jei LDK su Ordinu ir Livonija turėjo siaurą apie 20 kilometrų pajūrio ruožą, tai tarpukariu ribotu laikotarpiu - apie 100 kilometrų pločio priekrantę. 9. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, juridiškai įteisintos Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribos Baltijos jūroje, įgijome naują kaimynę Švedijos Karalystę. 10. Lietuva tapo jūrine valstybe ir visateise Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos dalyve su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis. [Iš straipsnio, p. 540-541]