Melno taikos sutarties vaidmuo atkuriant Lietuvos Respublikos sienas

LTValstybių teritorijos, sienų apibrėžtis yra vienas aktualiausių tarptautinių santykių klausimų bendroje istorinėje raidoje. Sykiu tai tapdavo dažniausiu ginčų, net karinių konfliktų šaltiniu tarpvalstybiniuose santykiuose. Valstybių sienų apibrėžtis, nustatymas kartu yra bet kokios tarpvalstybinės bendruomenė kūrimo išeities taškas. Tarptautinių santykių užmezgimas, palaikymas taip pat neįmanomas be sienų pripažinimo fakto, juridinio nustatymo. Galiausiai, randantis naujoms valstybėms, pirmasis tarptautinis sprendžiamas klausimas - valstybės teritorijos, sienų klausimas. Taigi ši tema aktualumą turi tiek istorinį, tiek šiuolaikinės tarptautinės teisės prasme, tad jos sprendiniai, jų paieškos išlieka svarbios. Žvelgiant į Naujausių laikų Lietuvos istoriją, akivaizdu, kad Melno taikos sutartimi nustatytos sienos nebuvo kvestionuotos nei vokiečių, nei lietuvių politikų, tačiau norint suvokti šios sienos išskirtinumą ir reikšmę, reikia išanalizuoti valstybės teritorijos klausimą atsikuriančioje Lietuvos valstybėje kaip kontekstą, leidžiantį įvertinti Melno taika sukurtų sienų prasmę. Šioje dalyje bus analizuojamas valstybės atkūrimo laikotarpis iki Steigiamojo Seimo veiklos pabaigos. [Iš straipsnio, p. 496]

ENAssoc, prof. dr. Gintaras Šapoka explores this topic. Lithuania’s statehood was restored twice in the 20th century. After the beginning of the First World War, the territory of Lithuania came under the occupation of imperial Germany, which planned to in elude the country in its empire. At the end of the war, with the change of powers in Europe, the Lithuanian nation had the opportunity to fully realize its goals of independence. During the German occupation, in September 1917, a Lithuanian conference was organized in Vilnius, which legally established this goal. This conference declared itself to be the highest representation of the nation and in its resolution set forth the goal of creating an independent state based on democratic foundations and ethnographic borders (Lietuvos teisės chrestomatija, 2012, p. 174). Thus, the conference defined the borders of the future state for the first time, introducing not a legal concept of borders, but ethnographic, which would perhaps soon become the main legal and political problem in the realization of statehood aspirations. [From the publication p. 621]

• Lietuva, jos gyventojai ir sienos / Petras Klimas ; parengė Vilma Bukaitė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018. 83 p.
• Simono Rozenbaumo politinis ir teisinis palikimas / Eglė Bendikaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. 187 p.