Taikomoji istorija muziejuje ir už jo ribų. Mano prosenelė iš Vištyčio

LTRemdamasis Prūsijos ir Paprūsės regionų istorija, išvardinsiu tris dalykus, kurie, manytina, yra labai svarbūs, nes įžvelgtinas šio regiono turistinis ir jo gyventojų potencialas. 1. Apie skirtingų etninių grupių sambūvį pasakojančio tinklo sukūrimas. Sūduva - maža ir įvairi Europa didelės Europos viduryje. Geras šio įvaizdžio pavyzdys yra Kalvarijos muziejus. 2. Tapatybė - tai iš čia kilusių ir šiuo metu čia gyvenančių žmonių tapatybė. Todėl labai svarbu sukurti teigiamus santykius su ilga bendra istorija - be jokių baimių. 3. Bendradarbiavimas yra svarbus, nes jokia vietovė nėra tiek patraukli, kad būtų vienintelė visos kelionės kryptis. Tarptautinis keliautojas galėtų nusileisti Vilniuje, Rygoje, Kaune, Gdanske ar Varšuvoje ir pradėti savo kelionę per Sūduvos ir Prūsijos regionus. Tada jis galės daug ką rasti pakeliui: Kalvarijoje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Vištytyje, o galbūt ir Kaliningrado muziejuje bei keliauti po įvairias Lenkijos vietoves. Taip Sūduvos regionas taps patrauklus, o turizmas prisidės prie regiono klestėjimo. Pateikti dalykai šiuo metu gali atrodyti kaip netikroviški, tačiau tarpvalstybiniai sprendimai ir staigūs pokyčiai gali trumpuoju laikotarpiu pakeisti kelionių galimybes į gerąją pusę. Išėjus iš namų - savo noru ar priverstinai - formuojasi pasauliniai tinklai. Teisėta ir pageidautina, kad šių tinklų kilmės taškai būtų vėl suvokiami. Šie suvokimo procesai gali „praturtinti“ ir toli esančius, ir čia gyvenančius žmones. [Iš teksto, p. 493]

ENMichael Leise- rowitz shares his personal experience of finding his family roots in East Prussia. An old family photo became the starting point for him to travel through time, which eventually led to him encountering the land of Sūduva. This story begins in West Germany, writes Michael Leiserow- itz, “when my father came there from Israel in the early 1960s. When talking about his homeland, he meant East Prussia, where he spent his childhood - in today’s Lithuania, Poland and Russia.” One of Michael’s earliest memories is of an old lady from Israel visiting Germany. “She was my grandmother and she spoke very good German, but she had never really learned Hebrew. Memories are also brought up by the old photos of my father and aunt. My aunt in Jerusalem had a picture of my great-grandmother Emma Sandelowski, born Neumark (1860-1940). Her family ran a shop in the swamps of East Prussia, but like most of the rest of the family, actually came from Vystiten (Vištytis), a small Lithuanian border town that had existing on the East Prussian border for about 500 years”. [From the publication p. 619]