Žydų gyvenimo XIX a. pradžioje kai kuriose Sūduvos pasienio vietose įžvalgos

LTPirmoji XIX amžiaus pusė buvo didelių geopolitinių perversmų metas, kai dėl susiskaldymo ir naujų valstybės sampratų įvedimo žydų bendruomenės autonomijos teisės buvo vis labiau ribojamos ir vėliau visiškai panaikintos. Nagrinėjamame buvusiame Lietuvos, šiuo metu Lenkijos krašte gyventojai gyveno pereinamuoju laikotarpiu iki 1820 m., kai vis dar buvo jaučiamos įvairios trumpo Prūsijos laikotarpio įtakos. Remiantis įvairiais pavyzdžius galima teigti, kad gyventojai pereinamuoju laikotarpiu „grįžo“ į normalų gyvenimą. Tai buvo santykinio ekonomikos atsigavimo ir persiorientavimo fazė, kurią galima apibūdinti kaip savotišką „mažą stabilizavimą“. Bet po 1831 metų gyvenimą vėl neigiamai veikė įvairios carinės imperijos priemonės. Gyventojai visur, kur buvo įmanoma, siekė tęstinumo, todėl prisitaikė prie naujų iššūkių. XIX a. antrojo dešimtmečio miesteliai Sudargas ir Vištytis turėjo keletą veidų: viena vertus, tai buvo žemės ūkio miesteliai su dideliu ūkininkų skaičiumi, kita vertus, čia gyveno daug prekybininkų ir daugėjo amatininkų. Mažo miestelio ekonomika 1820-aisiais buvo labai glaudžiai susipynusi tarp etninių grupių, todėl galima teigti, kad čia veikė nedidelio masto tarpetninis kosmosas. Nors turimuose šaltiniuose sunku atskirti lietuvius, lenkus ir vokiečius, žydai ir krikščionys visada ryškiai skiriasi. Dar nepavyko atkurti visos surastos informacijos. Tam reikia įtraukti kitus šaltinius. Tačiau jau dabar galima teigti, kad joje buvo nupiešta miniatiūra pagal Alfo Ludtke’ės modelį, kuri suteikia įžvalgų apie XIX amžiaus pradžios gyvenimo socialinius ir ekonominius aspektus. [Iš teksto, p. 483]

ENRuth Leiserowitz explores the life of Jews who settled in Sūduva during the period of the Polish-Lithuanian Commonwealth. Most of the time, Jewish communities emerged in and around towns and villages suitable for the expansion of trade and crafts. The collapse of the Commonwealth and these occupations limited their life opportunities in all aspects: political, economic, social, and cultural. Prof. Dr. Ruth Leiserowitz analyzes in detail the archival data of the social and economic life of the Jews in the Paprūsė region - Sudargas (Šakiai district) and Vištytis (Vilkaviškis district) - and from this data recreates a miniature of life according to Alf Ludtke’s model. The region in question suffered particularly badly from the effects of the Napoleonic war. Prussian, French and Russian military units passed through this territory several times in 1807-1813 and requisitioned horses, carriages, food, and other goods. After the Congress of Vienna, life returned to normality very slowly: the region had many external borders both with Prussia and with the settlements of the Tsarist Empire. New border regulations regulated freedom of movement and restricted former opportunities for trade and movement. Janzbork/Su- dargas and Vištytis/Wisztyniec and its inhabitants are a representative example for the whole region. These two towns were chosen for analysis because they were both near the border, which ceased to exist between 1795 and 1807, but later returned and still exists today. [From the publication p. 614]