Sūduvos saugumo raida iki Abiejų Tautų Respublikos panaikinimo

LT1. Sūduvos saugumo raidos pobūdį lėmė trijų pagrindinių veiksnių sąveika: a) kolonizacijos pobūdis - savaiminis ar / ir organizuotas; 2) gyvenimui gamtinių sąlygų patrauklumas; ir 3) išoriniai veiksniai bei jų deriniai - teigiamo ir / ar neigiamo poveikio, pvz., prekybos galimybės ir akivaizdžių grėsmių buvimas / nebuvimas. Jų sąryšis aptinkamas visuose Sūduvos kolonizacijos laikotarpiuose ir jie lėmė saugumo raidos pobūdį. 2. Spontanišką Sūduvos kolonizacijos pobūdį 1422-1529 metų laikotarpiu lėmė neįsisąmoninta ir dėl to lėta LDK, kaip ilgalaikės karinės valstybės, transformacija į taikos valstybę, kurioje bajorus-ka- rius turėjo pakeisti žemdirbystės ir prekybos bajorai. Šio proceso įsisąmoninimą ribojo lėta Vokiečių ordino transformacija į pasaulietinę valstybę ir kovos prie rytinių LDK sienų. 3. Spontaniškos Sūduvos kolonizacijos laikotarpiu intensyviausiai kolonizacija vyko Palenkėję ir pietinėje Sūduvoje. Dvarų ir kaimų steigimas bei jų ūkinės veikla tapo pagrindine Sūduvos apgyvendinimo forma. Formavosi gyventojų luominė struktūra, atitinkanti tuo metu vykstančią LDK visuomenės struktūros raidą. Luominę struktūrą sudarė dvarininkų, smulkiųjų bajorų ir miestiečių bei valstiečių - laisvųjų ūkininkų ir baudžiauninkų - sluoksniai. Buvo priimtas Kazimiero teisynas ir parengtas Pirmasis Lietuvos Statutas, kuris įteisino oligarchinę ponų santvarką.4. Sūduvos organizuotai kolonizacijai 1529-1569 m. laikotarpiu būdingi šie bruožai: 1) Užnemunės Sūduvoje pradėtas ir įgyvendintas prekinio miško ūkio, jo teisinio reguliavimo ir priežiūros institucijų kūrimas; 2) Sūduvoje pradėta Valakų reforma apėmė visas etnines Lietuvos žemes ir įbaudžiavino valstiečius; 3) žemėtvarkos reforma nulėmė prekinio dvaro ir jam reikalingos infrastruktūros formavimąsi: buvo planingai kuriami palivarkai ir kaimai, statomi miestai ir tiesiami keliai; 4) atlikta didžiojo kunigaikščio girų revizija; 5) priimti Valakų ir miškų įstatymai bei Antrasis Lietuvos Statutas, kuris įteisino luominę monarchiją. Sūduvoje nevyko karai ir nesiautė maras. 4. Sūduvos saugumo raida ATR gyvavimo laikotarpiu buvo labai aiškiai suskilusi į du periodus: 1) reformacijos ir kontrreformacijos konkurencijos laikotarpis iki ATR ir Rusijos karo 1654-1667 m. pradžios. Santykinai taiki konfesinė konkurencija baigėsi katalikybės įsitvirtinimu Lietuvoje; 2) trapi Sūduvos saugumo raida po 1654 m. Iki pat ATR panaikinimo atskiros Sūduvos sritys tapdavo arba užsienio šalių karo mūšių arena arba per ją keliaudavo užsienio šalių kariuomenės, plėšdamos gyventojus, degindamos dvarus ir miestelius. Didysis maras taip pat radikaliai pablogino saugumo būklę. Dėl šios ligos išplitimo mirė daug Sūduvos gyventojų. 5. Trapaus saugumo raidos laikotarpiu Sūduvos viešajame gyvenime įsitvirtino dvarai ir parapijos. Šios visuomenės institucijos tapo Sūduvos saugumo ir jos raidos garantu bei po ATR valstybingumo panaikinimo aktyviai organizavo pasipriešinimo Rusijos imperijos okupacijai ir tautos rusinimo politikai. [Iš teksto, p. 418-419]

ENThe development of security in Suduva before the abolition of the Polish-Lithuanian Commonwealth was determined by the conditions of its colonization process and the external and internal factors of the development of the GDL. Therefore, we distinguish three different periods in the development of the colonization and security of Suduva: 1. The spontaneous colonization of Suduva and its security development in 1422-1529. 2. The organized colonization of Suduva in 1529-1569. 3. The changing development of the security of Suduva in 1569-1795. [From the publication p. 592]