Melno taikos geopolitinis vaidmuo Vidurio Rytų Europoje

LTMelno taika užbaigė ilgametį Lietuvos karą su Vokiečių ordinu ir nustatė tarp jų sieną. Ši siena pasirodė gana stabili ir niekada nebebuvo kvestionuojama iš esmės, nors dėl atskirų jos atkarpų pasienio ginčai vyko iki pat XVI a. Vis dėlto tai nekeitė fakto, kad tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino pagaliau nusistovėjo taikūs santykiai. Vokiečių ordino grėsmės pašalinimas pareikalavo didžiulių Vytauto pastangų, kurios užtruko didžiąją dalį jo valdymo. Melno taikos ratifikavimas 1423 m. gegužės mėnesį Veliuonoje atrišo Vytautui rankas ir jis galėjo spręsti kitas Lietuvos valstybei kylančias geopolitines problemas. Pagrindinės problemos buvo santykiai su Maskvos ir Naugardo Rusia, santykiai su Aukso orda ir Lenkija. Rusios ir Aukso ordos politikai Vytautas didžiąją savo valdymo dalį galėjo skirti dėmesio tik epizodiškai, brangia teritorinių nuolaidų Vokiečių ordinui Žemaitijoje kaina pirkdamas laiką, kai galėdavo atsidėti Rytų politikai (1398-1401 ir 1404-1409 m.). Melno taika keitė ir Lietuvos geopolitinę padėtį Vidurio Europoje, ypač jos santykius su Lenkija. Iki 1422 m. kryžiuočių grėsmė diktavo Vytautui ir santykių su Lenkija programą. Lenkija buvo sąjungininkas kovoje su Vokiečių ordinu, kurį buvo būtina išlaikyti. Tik pasibaigus karui su kryžiuočiais, Vytautas galėjo ryžtingiau ginti Lietuvos valstybinį savarankiškumą savo nepaprastuose santykiuose su Lenkija (Lowmiański, 2006, p. 124-125).Šiandien, retrospektyviai žvelgiant į Vytauto valdymą, matyti, kad po Melno taikos sudarymo ir ratifikavimo (1422/1423 m.) Vytautui liko 7-8 metai sustiprinti Lietuvos geopolitinę padėtį santykiuose su kitais kaimynais. Šio skyriaus uždavinys yra atskleisti, kaip po Melno taikos per šiuos 7-8 metus keitėsi Vytauto politika Rytuose ir Vidurio Europoje, taip pat kaip Melno taika buvo išlaikyta per vidaus krizę, kuri Lietuvą ištiko po Vytauto mirties dėl jo įpėdinio Švitrigailos veiklos 1430-1435 m. [Iš straipsnio, p. 332-333]

ENThis topic is analyzed in detail by dr. Tomas Baranauskas in the fourth part of Chapter 3. Eliminating the threat of the Teutonic Order required the great efforts of Grand Duke Vytautas of the GDL, which occupied most of his reign. The ratification of the Melno Peace in May 1423 in Veliuona untied Vytautas’ hands for the solution of other geopolitical problems arising for the state of Lithuania, chief among which were relations with Moscow, Novgorod Russia, the Golden Horde and Poland. Duke Vasily I of Moscow was the son-in-law of Vytautas - the husband of his only daughter, Sofia. Therefore, Vytautas had reason to interfere in the affairs of the Rus, belonging to Moscow. In 1417 and again in 1423, Vasily I entrusted his wife Sofia and his young son Vasily to the care of Vytautas in case of his death (Nikodem, 2013, p. 246). The Muscovite Rus at that time was dependent on the Golden Horde, in which six contenders for the Khan’s throne fought among themselves for power. Vytautas also intervened in these battles, because the end of hostilities with the Crusaders made it possible for him to devote himself to the affairs of Russia and the Golden Horde. In several crushing campaigns in 1424-1428, Vytautas established himself as the patron of the Rus and the Golden Horde. He patronized the Grand Duke of Moscow, his young grandson Vasily II, as well as the Khan of the Golden Horde, Ulug-Muhammed, whom he helped defeat his rivals. [From the publication 587]

• Klaipėdos kraštas: geografinė aprėptis ir susiformavimo istorija / Tomas Baranauskas. Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus / sudarytoja Audronė Bliujienė. Klaipėda: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2018. P. 15-30.
• Pabaisko mūšis: šaltiniai ir interpretacijos / Tomas Baranauskas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. 335 p.
• Vytautas Didysis / Mečislovas Jučas. Chicago : Lithuanian American Council, 2010. 191 p.