LTMelno taika neatsirado tuščioje vietoje. Ji užbaigė beveik du šimtus metų trukusias lietuvių kovas su kryžiuočiais, o šių kovų kontekste tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino ne kartą buvo bandoma sudaryti įvairias taikos ir paliaubų sutartis. Nuo pat 1250 iki 1422 m. Lietuva santykiuose su Vokiečių ordinu išmėgino įvairias sutarčių, sąjungų, paliaubų formas. Ne visos tokios sutartys sprendė teritorines problemas, t. y. nustatinėjo Lietuvos ir Ordino valdų sienas, kurių apibrėžimas yra esminis Melno taikos uždavinys. Lietuvos sienų samprata per tą laiką irgi gerokai kito - nuo Lietuvą ribojusių plačių negyvenamų ruožų, dykrų, būdingų XIII a., iki linijinių sienų, kurias pradėta nustatinėti XIV a. II pusėje. Šio skyriaus tikslas - apžvelgti iki Melno taikos sudarytas Lietuvos sutartis su Vokiečių ordinu ir jas nagrinėjant atskleisti, kaip formavosi Lietuvos sienų samprata, taikos ar paliaubų sutarčių reguliuojamų problemų ratas, kas lėmė daugelio šiuo laikotarpiu sudarytų susitarimų neilgaamžiškumą. [Iš teksto, p. 244]
ENIt took a very long road to get there, but the Melno Peace ended almost 200 years of Lithuanian battles with the Crusaders. In the context of these battles, various peace and truce agreements were attempted between Lithuania and the German Order. From 1250 to 1422, in its relations with the Teutonic Order, Lithuania tried various forms of contracts, alliances, and truces. Not all of them solved territorial problems. Determining the border between Lithuania and the Order s possessions was a fundamental task of the Melno Peace. The concept of Lithuania’s borders also changed significantly during that time - from the wide, uninhabited stretches that bordered Lithuania, wilderness characteristic of the 13th century, to the linear borders that began to be established in the second half of the 14th century. [...] Dr. Tomas Baranauskas analyzed in detail various agreements between the GDL and the Teutonic Order signed in the 13th, 14th and 15th centuries prior to the Melno Peace Treaty, and presented the following conclusions. [From the publication p. 581]