LTŠio monografijos skyriaus tikslas - išnagrinėti Sūduvos saugumo situaciją iki Melno taikos. Ją analizuojant aptariama sūduvių genties ar genčių kilmė, jų gyventas laikotarpis ir teritorija, apibūdinami gyventojai. Visa tai padeda ne tik atskleisti jų valdytų žemių saugumo situaciją, svarbiausias to laiko saugumo problemas, bet ir išryškinti esmines tos situacijos priežastis ir padarinius. Aptariamas beveik 1000 metų laikotarpis, kuris apima kone visus viduramžius (lot. medius aevus) - epochą tarp Antikos (tradiciškai viduramžių pradžia laikomi 476-ieji - Vakarų Romos imperijos žlugimo metai) iki Melno taikos sutarties 1422 m. ir besiformuojančių Naujųjų laikų pradžią. Viduramžių pabaiga dažnai siejama su Bizantijos žlugimu 1453 metais, t. y. praėjus tik 31 metams po Melno taikos sutarties sudarymo. Sudėtinga glaustai apibūdinti tokio ilgo laikotarpio ir didžiulės teritorijos raidą. Tuo labiau kad dėl to meto ribotos komunikacijos ir didžiulių skirtumų tarp regionų formavosi savitos visuomenės. Todėl norint aptarti labai išsamiai, reikėtų kalbėti apie Anglijos, Ispanijos, Prancūzijos, Lietuvos ir net Sūduvos viduramžius. Tad išskirsime tik keturis svarbiausius to tūkstantmečio veiksnius - politinį, kultūrinį, religinį ir socialinį-ekonominį, turėjusius didžiausią įtaką Sūduvos ir sūduvių likimui. [Iš straipsnio, p. 189]
ENThe chapter reveals the most important aspects of this topic: 1) the origin and location of the Sūduva tribes; 2) the security and defense system of the Sūduva tribes; and 3) wars and treaties. Analyzing this topic, the authors discuss the origin of the Sūduva tribe or tribes and the periods and territories in which they lived, and describe the inhabitants. All of this helps not only to reveal the security situation of the lands under their control and the most important security problems of that era, but also to highlight the fundamental causes and consequences of the development of wars. The Sudovians, or Yotvingians are one of the most frequently debated Baltic tribes, or perhaps combinations of tribes, both in terms of their origin and inhabited territories. Neither the old chroniclers nor the historians of today have a unified opinion about the origin of the Jotvingi or Suduvi or about the territories they inhabited. In the annals, sources and current publications, the names of three or at least two of the same tribes vary - Sudovians, Yotvingians or Dainuvians. The first two names are most commonly used. In order to avoid confusion and misunderstandings, the first two names of the Sudovians are used as synonyms in this section of the monograph. [From the publication p. 569]