Pirmieji gyventojai Užnemunėje

LTAtkurti krašto 10 000 metų senumo istorinę panoramą - sunkus uždavinys. Nėra ir nebus jokių rašytinių šaltinių apie tą laikotarpį, negalėjo mūsų pasiekti nei legendos, nei pasakos, nei kita žodinė kūryba. Seniausias Užnemunės - Sūduvos ir Dainavos - palikimas yra paleolito ir ankstyvojo mezolito titnaginiai, kauliniai ir raginiai dirbiniai. Jis buvo pradėtas kaupti privačiose kolekcijose, vėliau - muziejų rinkiniuose XIX a. Dalis to palikimo negrįžtamai dingo, dalis iškeliavo į užsienį, dalis tebeglūdi žemėje. Šiame straipsnyje mėginama apžvelgti svarbiausius šaltinius: seniausius archeologinius radinius, jų atradimo istoriją, interpretacijos kelius ir klystkelius. Nuo pačių seniausių laikų iki keramikos atsiradimo titnaginiai radiniai - svarbiausias ir pagrindinis akmens amžiaus kultūros raidos tyrinėjimų šaltinis. Pagal titnaginių radinių gamybos techniką ir dirbinių tipus iki šiol išskiriamos kultūros, apibrėžtos laiko erdvėje, kurioms būdingas, kai kurių tyrinėtojų suvokimu, etninis turinys. Titnaginių dirbinių gamybos technikos raida - tai žmonijos tobulėjimo atspindys, atskleidžiantis bendruosius vystymosi bruožus ir vietines ypatybes. Titnaginiai dirbiniai - gausiausia Užnemunės gyvenvietėse aptiktų radinių grupė. Dėl savo puikių fizinių savybių - tvirtumo ir skalumo - titnagas buvo nepakeičiama žaliava įrankių ir ginklų gamybai. Visuose tyrinėtuose Užnemunės akmens amžiaus paminkluose titnaginiai dirbiniai sudaro absoliučią radinių daugumą, ir tik Gedupio gyvenvietėje, kuri priklausė vėlesniam laikotarpiui, jų aptikta mažiau negu keramikos šukių. [Iš straipsnio, p. 122]

ENThis chapter reveals the 10,000-year historical panorama of Užnemunė, which is based on the oldest artefacts from the region - Paleolithic and early Mesolithic flint, bone and horn items, which were initially accumulated in private collections and have been stored in museum collections since the 19th century. Part of that legacy has irretrievably disappeared, some has gone abroad, and some remains in the ground. This section of the monograph reviews the most important sources of information about the first inhabitants of Užnemunė: the oldest archaeological finds, the history of their discovery, interpretations of these artefacts and missteps made along the way. A brief overview of the archeological research of the oldest period of Užnemunė is also presented. The first information about Stone Age Užnemunė appeared in the archaeological literature in the second half of the 19th century. [From the publication p. 561]

• Akmens amžius Pietų Lietuvoje : (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis) / [atsakingas redaktorius V. Baltrūnas]. Vilnius : Geologijos institutas, 2001. 259 p.
• Apie vėlyvojo paleolito periodizaciją Lietuvoje. E. Šatavičiaus koncepcijos kritika / Tomas Ostrauskas. Lietuvos archeologija. 2002, t. 23, p. 239-246.
• Gamtos ir kultūros raidos bruožai Amalvo ir Žuvinto tarpežeryje / Vygandas Juodagalvis, Lauras Balakauskas. Lietuvos archeologija. 2012, t. 38, p. 53-106.
• Glūkas 10 - epipaleolito stovykla ir neolito gyvenvietės prie Varėnės upės / Vygandas Juodagalvis. Lietuvos archeologija. 2002, t. 23, p. 197-238.
• Kabeliai 2 Stone Age Site / Tomas Ostrauskas. Archaeologia Baltica. 2002, t. 5, p. 51-82.
• Kapčiamiesčio (Pinčiaragio) senovės gyvenvietė prie Baltosios Ančios upės / Egidijus Šatavičius. Archaeologia Lituana. 2021, t. 22, p. 37-61.
• Kundos kultūros tyrinėjimų problematika / Tomas Ostrauskas. Lietuvos archeologija. 2002, t. 23, p. 93-106.
• Lietuvos archeologija. T. 1, Akmens amžius / Algirdas Girininkas ; Klaipėdos universiteto Baltijos regiono Istorijos ir archeologijos institutas ; atsakingasis redaktorius Vladas Žulkus. Vilnius : Versus aureus, 2009. 328 p.
• Liungbiu tipo dirbiniai Lietuvoje / Algirdas Girininkas, Tomas Rimkus, Gvidas Slah, Linas Daugnora. Istorija. 2017, Nr. 105, p. 4-23.
• Mezolitinė Kudlajevkos kultūra Lietuvoje / Tomas Ostrauskas. Lietuvos archeologija. 2002, t. 23, p. 137-162.
• Mezolitinis būstas Gluobiuose / Vygandas Juodagalvis. Lietuvos archeologija. 2005, t. 28, p. 69-80.
• Šiaurės elnių keliai ir jų paplitimas Lietuvoje vėlyvajame paleolite / Linas Daugnora, Algirdas Girininkas. Lietuvos archeologija. 2005, t. 29, p. 119-132.
• Užnemunės kultūros raidos bruožai. Keraminis aspektas / Vygandas Juodagalvis. Lietuvos archeologija. 2019, t. 45, p. 15-66.
• Užnemunės priešistorė / Vygandas Juodagalvis. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2010. 239 p.
• Zapsės upės 1-oji gyvenvietė / Vygandas Juodagalvis. Lietuvos archeologija. 2007, t. 31, p. 165-190.