Saugumo kontrolės mechanizmų ir institucijų susiformavimo ir jų raidos reikšmė

LTPer tūkstančius metų iki XI a. pabaigos ir XII a. pradžios gentys Europoje susiformavo savo teisėtvarką, kurią grindė klasikiniais saugumo kontrolės mechanizmais - socialine tvarka ir socialine kontrole, taip pat šiuos mechanizmus įkūnijančiomis paprotinėmis socialinio elgesio institucijomis: morale, religija ir teise. Genties neįmanoma atsieti nuo natūraliai (savaimingai) susiformavusios žmonių būties formos - bendruomenės. Tai reiškia, kad klasikiniai saugumo kontrolės mechanizmai ir atitinkamos socialinės institucijos susiformavo genties bendruomenės tapsmo procese. Kiekviena gentis, arba „šaka“ (stamm) turėjo savitą kalbą ir papročius, pavyzdžiui, paprotinę teisę. Haroldo Bermano atlikti teisės reikšmės evoliucijos tyrimai atskleidė, kad nuo VI iki X a. visų genčių, paplitusių Šiaurės ir Vakarų Europoje, socialinės tvarkos papročiai buvo panašūs (Berman, 1999, p. 75-79). Iš tikrųjų Vakarų Europos tautų istorijoje, H. Bermano teigimu, nebūta tokio meto, kai jos neturėjo teisėtvarkos: „Ankstyviausieji rašytiniai šaltiniai - įstatymų rinkiniai ir Tacitas, rašęs pirmajame ir antrajame šimtmetyje prieš Kristų - mini germanų susirinkimus, kurie veikė kaip teismai. Ir bažnyčia nuo pat ankstyviausiųjų laikų skelbdavo įstatymus ir nustatinėdavo bylų sprendimo procedūras. Tačiau teisės normos ir procedūros, taikytos įvairiose Vakarų teisėtvarkose iki XI a. pabaigos ir XII a. pradžios, dažniausiai būdavo neatsiskyrusios nuo visuomeninių papročių ir nuo politinių bei religinių institucijų“ (Berman, 1999, p. 76). [Iš straipsnio, p. 49]

ENThe chapter investigates the formation of classic security control mechanisms and institutions. The constant struggle of human groups for survival, i.e„ meeting nutritional and security needs, led to the need to control the behavior of members of one’s group. Such control is possible if most adults have learned how to behave correctly from experience and can control each others behavior on this basis. This is how social control is formed. Social control is a mechanism of regulation of human behavior within a group which ensures compliance with certain common forms of behavior and restrictions, the violation of which disrupts the fulfillment of basic needs and the functioning of the human group itself. Therefore, social control is based on the material and symbolic resources that the community possesses to encourage the positive behavior of its members and condemn deviations. In the process of their observance, general forms of behavior eventually turn into corresponding institutions of social behavior - morality, religion and law. On their basis, a social order grows or spontaneously forms, which is a comprehensive mechanism of community supervision of security, including social control itself. This means that the socio-cultural development of the significance of security and peace is constantly stimulated by the emerging threats that the community must overcome by improving its social order and social control. In other words, the rate of development of a specific human community’s sociocultural approach to its security is determined by the frequency and specificity of the security threats it faces. Depending on the specifics and frequency of these threats, this approach can be either strict or soft. This is reflected in the respective customs and traditions of specific communities. [From the publication p. 552-553]