Pagrindiniai saugumo ir taikos prasmės aspektai

LTSaugumas yra svarbiausia žmonių vertybė, nes kiekvieno žmogaus pagrindinis poreikis - išvengti grėsmių savo gyvybei, sveikatai, laisvei ir nuosavybei nepriklausomai nuo jo amžiaus, grupinės ir tautinės priklausomybės ar kitų su žmogaus ir jų grupių egzistencija susijusių bruožų. Būtent žmonių mitybos ir saugumo, kaip pagrindinių poreikių, tenkinimas visada buvo, yra ir ateityje bus visų žmogiškųjų subjektų sėkmingos egzistencijos pamatas. Pagrindinių poreikių tenkinimo procese Vakarų pasaulio žmonės laipsniškai įsisąmonino būtinąjį visų ir kiekvieno individo egzistencijos pamatą, pavadintą prigimtinėmis teisėmis. Prigimtines teises išreiškia moralinės teisės: teisė į gyvybę, sveikatą, laisvę ir nuosavybę. Jų prasmė ir laikymosi reikšmės susiformavo ir kinta žmonių sociokultūrinėje ir kitose veiklose arba, pasak Fr. A. Hayeko, glaudžiai susijusiose žmogaus proto ir bendruomenių evoliucijos paralelėse (Hayek, 1998, p. 34). Bet kurio socialinio reiškinio prasmė išsamiai analizuojama, kai atskleidžiamos jos atskiros reikšmės. Šiame monografijos skyriuje nagrinėjamos saugumo ir taikos reikšmės: sociokultūrinė, istorinė-poli- tinė, teisingo karo ir psichologinė. Žmonijos istorinės raidos požiūriu, saugumo ir taikos prasmę būtina nagrinėti istoriniame Europos genčių ir valstybių formavimosi ir raidos procese, kuriame vyko sociokultūrinių, politinių ir psichologinių jėgų sąveika.Kadangi evoliucijos procesas prasidėjo gamtine žmonių grupių kova dėl išgyvenimo ir prisitaikymo prie sezoniškai kintančios aplinkos, pirmiausia formavosi bendros saugaus elgesio paprotinės - moralinės, religinės ir teisinės - normos. Jos yra esminis žmogaus proto ir sociokultūrinės evoliucijos rezultatas. Bendrų elgesio taisyklių laikymasis darė nuolatinį grįžtamąjį poveikį tolimesnei žmogaus būties evoliucijai. Remiantis šiuo požiūriu galima tvirtai teigti, kad ateities žmonių saugumas ir taika turi būti grindžiami bendrų elgesio taisyklių laikymusi. [Iš straipsnio, p. 22-23]

ENThe first chapter consists of three parts: 1) key aspects of the meaning of security and peace which are expressed by socio-cultural, political, and just wars and the psychological significance of security and peace; 2) the formation of classic security control mechanisms and institutions; and 3) from Pacta sunt servanda to Jus bello: treaties must also be enforced in times of war. The third part examines the meaning of the laws of peace and war and their development. We aim to form a synergistic research approach in which the meaning of security and peace is expressed or embodied by a complex of interacting significances: socio-cultural, political, and just wars, and the psychological and legal meanings of security and peace. Their content provides a methodological basis for the study of the Melno Peace phenomenon and a valuable direction for the interpretation of the data obtained. Key aspects of the meaning of security and peace are expressed by socio-cultural, political, and just wars and the psychological significance of security and peace. Security is a state of protection from danger and confidence in one’s knowledge. This interpretation of the significance of security is conditioned by the fact that security expresses a relationship in which there are no threats to the participants of the relationship. There can be various relationships: a person’s relationship with themselves, with other people, with and between groups, with natural objects, with work and tools or technologies, with the nation, the state and their history, and with religion.Threats can arise in any relationship, and the reasons for their occurrence can be various: 1) subjective - for example, the subjective interpretation of the behavior of the participant(s) in a relationship as threatening; 2) objective - for example, threats independent of the will of the participants in a relationship; or 3) mixed - for example, relationships arising from subjective efforts to control threats can generate new threats. This means that the state of security is a dynamic phenomenon, changes to and the development of which can be determined by the aforementioned groups of causes and their interaction. Therefore, security includes objective security, a sense of security (subjective security), and confidence in security (the absence of doubt). Trust is a feeling of safety and comfort in interpersonal relationships, which is necessary in order to create a healthy, open climate in a society or organization. Without trust, it is impossible to establish good, close interpersonal relationships (Trust, Gibb, 1978). This definition of trust emphasizes, on the one hand, subjective security, which is not necessarily related to real security. On the other hand, subjective security implies the existing position of a person in society and the threats facing them. Therefore, trust is examined in the context of security threats and their mitigation. [...]. [From the publication p. 549-550]

• Challenges of predicting social conflicts in the context of crises and hybrid threats / Vytautas Šlapkauskas. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2023, 33, p. 130-141.
• Lietuvos istorija iki 1795 metų / Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius. Vilnius : Varnas, 2000. 381 p.