Melno taikos fenomenas - Sūduvos saugumo raida

LTMonografijoje siekiama atskleisti esminį saugumo ir taikos vaidmenį kuriant naują gyvenimą Sūduvoje ir jos tapimą visaverte Lietuvos dalimi. Per keletą šimtmečių trukusį Vokiečių ordino karinės ekspansijos laikotarpį buvo nukariautos ir asimiliuotos paskutinės vakarų baltų arealo gentys, tarp jų ir Sūduvos žemių prigimtiniai šeimininkai - jotvingiai ir sūduviai. Priešingai nei lietuvių ir žemaičių gentys, jos nesukūrė savo valstybės ir tai lėmė jų pražūtį. Todėl Sūduvos naujo apgyvendinimo, vadinamo kolonizacija, vienas svarbiausių uždavinių turėjo būti Lietuvos valstybingumo įtvirtinimas šiame regione. Deja, labai vėlai šį uždavinį įsisąmonino Lietuvos politinio ir kultūrino elito grupės. Todėl Sūduvos apgyvendinimas vyko nepakankamai organizuotai. [Iš Įvado]

ENThis monograph thus aims to reveal the fundamental role of security and peace in creating a new life in Sūduva and the region becoming a fully fledged part of Lithuania. During the period of military expansion of the Teutonic Order, which lasted several centuries, the last of the western Baltic tribes were defeated and assimilated, including the natural owners of the Sūduva lands - the Yotvingians/Sudovians. In contrast to the Lithuanian and Samogitian tribes, the Yotvingians/ Sudovians did not create their own state, because such a political process was severely limited by their warlike nature, limited intra- and inter-tribal communication and lack of understanding of the necessity of unification. It is likely that these causes led to their downfall. Therefore, one of the most important tasks should have been the purposeful organization of the settlement of Sūduva, so-called colonization, and the consolidation of Lithuanian statehood in this region. Unfortunately, Lithuanian political and cultural elite groups only realized the importance of this task very late. Therefore, the settlement of Sūduva was insufficiently organized at the initial stage. [From the publication]