Erotikos ir pornografijos reguliavimas viešojoje sferoje nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje: Vilniaus atvejis (1990-1996)

LTStraipsnyje analizuojama erotikos viešojoje sferoje valstybinė kontrolė ir prižiūrinčių institucijų veikla 1990–1996 metais. Remiantis archyviniais dokumentais atskleidžiama, kokiais būdais Spaudos kontrolės valdybos komisija ir Vilniaus miesto etikos komisija kontroliavo erotikos sklaidą atkūrus nepriklausomybę ir kokiais kriterijais remdamosi šios institucijos vertino seksualizuotą turinį. Kaip viena esminių problemų formuojant nuoseklų erotinio ir pornografinio turinio reguliavimo teisinį diskursą iškyla erotikos ir pornografijos sąvokų neapibrėžtis ir jų niveliacija. Tyrime atskleidžiama, kad šios institucijos erotizuotą turinį dažniausiai siekė kontroliuoti pasitelkdamos tris argumentacinius modelius, kurie, nesant apibrėžtų erotinio pobūdžio medžiagos vertinimo kriterijų, užėmė jų vietą: 1) Tradicijos ir vertybių modelis; 2) Žinau, kai pamatau modelis; 3) Homoseksualumo grėsmės modelis. Tyrimo rezultatai rodo, kad Spaudos kontrolės valdybos ir Vilniaus miesto etikos komisijų darbe matoma ryški erotizuoto turinio kontrolės tendencija – tokį turinį iš esmės siekta ne tik reguliuoti (pavyzdžiui, remiantis nustatytu amžiaus cenzu), o bandyta ir eliminuoti. Laisvai interpretuojami teisiniai nutarimai ir sąvokų neapibrėžtumas XX a. 10 dešimtmetyje šioms komisijoms suteikė plačią autonomiją ir leido proaktyviai imtis savotiškų inkvizitorių ar moralės policininkų vaidmens. Pagrindiniai žodžiai: seksualumo kultūra; seksualizacija; erotika; pornografija; XX a. 10 dešimtmetis. [Iš leidinio]

ENThis article examines the state control of erotica in the public sphere and the activities of regulatory institutions in Lithuania between 1990 and 1996. Based on archival documents, the study reveals the methods used by the Press Control Commission and the Vilnius City Ethics Commission to regulate the distribution of erotica after the restoration of independence, and the criteria used by these institutions to assess sexualized content. A key issue in shaping a coherent legal discourse on the regulation of erotic and pornographic content is the ambiguity and blurring of the terms ‘erotica’ and ‘pornography.’ The study shows that these institutions sought to control erotic content primarily through three argumentative models: 1) the tradition and values model, 2) the “I know it when I see it” model, and 3) the threat of homosexuality model. The findings indicate a strong tendency within the Press Control Commission and the Vilnius City Ethics Commission not only to regulate (e.g., through age limits) but also to eliminate such content. The vague legal rulings and conceptual uncertainties of the 1990s gave these commissions considerable autonomy, allowing them to assume a proactive role that resembles that of an inquisitor or moral policeman. Keywords: culture of sexuality; sexualization; erotica; pornography; 90s. [From the publication]

• Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje / Artūras Tereškinas. Vilnius : Baltos lankos [i.e. "Baltų lankų" leidyba], 2001. 173 p.
• Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje / Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta. Vilnius : Baltos lankos, 2022. 399 p.
• Meilė ir santuoka pokyčių Lietuvoje / Aušra Maslauskaitė. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2004. 237 p.
• „Miegančių šunų žadinimas“: ar sovietų Lietuvoje vyko tylioji seksualizacija? / Tomas Vaiseta. Acta Academiae Artium Vilnensis 2019, t. 95, p. 229-253.
• Moterų ir vyrų santykiai 1990-2000 m. moterų spaudoje / Aušra Maslauskaitė. Feminizmas, visuomenė, kultūra. 2001, 3, p. 70-83.
• Sexual revolution, mobilization or civil war: how to understand the Soviet transformation of sexuality (the case of Soviet Lithuania) / Tomas Vaiseta, Valdemaras Klumbys. Acta medico-historica Rigensia. 2023, 16, p. 67-99.
• Viešosios sferos teorija ir jos taikymas žiniasklaidos tyrimuose / Laima Nevinskaitė. Žurnalistikos tyrimai. 2008, Nr. 1, p. 173-187.