Kai kurie idėjiniai asmens laisvės fenomeno aspektai Hegelio teisės filosofijos ir "Dvasios fenomenologijos" samprotavimuose

LTSvarstyti laisvės idėją paprastai paskatina laisvės stoka. Kasdienybėje galima neturėti galimybių patenkinti vienų ar kitų poreikių, įgyvendinti tam tikrų tikslų. Tačiau Hegelis prabyla apie gerokai platesnės laisvės siekimo lauką nei individualistinė, tik savo asmeniniais interesais susirūpinusi, laisvė. Viskas prasideda nuo to, kad individas, aiškiai suvokiantis, ko nori gyvenime, siekdamas realizuoti savo poreikius, susiduria su kitais, taigi užmezga tam tikrus santykius su skirtingomis asmenybėmis. Dėl to straipsnyje taip pat imuosi gvildenti pono ir vergo idėjų kontekstą, pagrindžiantį kvestionuotiną, vertinant laisvės idėjos aspektu, šiuolaikinę sociokultūrinę dinamiką bei jos pokyčius. Vykstant minėtoms sociokultūrinėms sąveikoms, susiklosto atskiros profesinės bendruomenės, mąstančios apie savo išlikimą. Tam, kad socialinė būtis nevirstų kova už būvį, Hegelio filosofijoje individas turi puoselėti savo dvasią, ugdyti moralumą ir atskirti, kas priklauso jam, o kas – kitam individui ar bendruomenei. Bandant perprasti šias sociokultūrines patirtis, teisė yra vienas iš svarbiausių instrumentų. Šiuolaikybėje teisė daugiausia interpretuojama kaip sausų įstatymų sąvadas, o Hegelis skirtingas teisės paskirtis suvokia kaip bendražmogiškų vertybių mediacines funkcijas, padedančias išgvildenti tam tikrus laisvės idėjos aspektus. Šiuos idėjinius sąlyčius ir nagrinėju straipsnyje, remdamasis Immanuelio Kanto, Friedricho Nietzsche’ės idėjomis, savo paties ir įvairių lietuvių mąstytojų hermeneutinėmis įžvalgomis. Raktažo džiai : laisvės fenomenas, Hegelis, teisės filosofija, dvasios fenomenologija, laisva valia, filosofija. [Iš leidinio]

ENThe idea of freedom is often ignited by its absence. In our daily lives, we may encounter restrictions that prevent us from fulfilling our needs or pursuing our goals. Hegel, however, explores a much broader concept of freedom than the individualistic pursuit of self-interest. Hegel’s starting point is the individual’s clear understanding of his desires. In the pursuit of these desires, the individual inevitably encounters others and enters into relationships with different personalities in order to achieve his goals. This leads to an exploration of the master-slave dialectic in the context of contemporary socio-cultural dynamics and the evolving nature of the concept of freedom. These socio-cultural interactions give rise to distinct professional communities, each concerned with its own survival. To prevent social existence from becoming a struggle for survival, Hegelian philosophy emphasises the cultivation of the mind, the development of morality, and the distinction between what belongs to the individual and what belongs to others or the community. Law serves as a crucial tool for navigating these socio-cultural experiences. In contrast to contemporary interpretations of law as a mere collection of dry statutes, Hegel perceives the various functions of law as mediating mechanisms for shared human values, each of which sheds light on specific aspects of the concept of freedom. This article explores these conceptual connections, drawing on the ideas of Immanuel Kant, Friedrich Nietzsche, the author’s own perspectives, and the hermeneutical insights of various Lithuanian thinkers. Key Words: phenomenon of freedom, Hegel, philosophy of law, phenomenology of spirit, free will, philosophy. [From the publication]

• Hegelio etika: dorovė prieš moralę / Loreta Anilionytė. Logos (Vilnius). 2004, 38, p. 115-125.
• Jeanas Paulis Sartre'as: „pono-vergo“ dialektika ir solipsizmo įveikos ilgesys / Jūratė Baranova. Problemos. 2003, t. 64, p. 97-110.