Humanizmo samprata Vydūno tragedijoje "Pasaulio gaisras"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Humanizmo samprata Vydūno tragedijoje "Pasaulio gaisras"
Alternative Title:
Concept of humanism in Vydūnas’ tragedy "Pasaulio gaisras"
In the Journal:
Logos (Vilnius). 2024, 119, p. 39-48
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje siekiama parodyti, kad Vydūnui būdingas glaudus kultūros ir humanizmo ryšys, aiškiai atspindėtas tragedijoje Pasaulio gaisras (1922–1928), yra vokiečių kultūrinio humanizmo, o ne vedantizmo tradicijos tęsinys. Straipsnyje pirmiausia trumpai aptariama Vakarų humanizmo raida, įskaitant svetingumo, krikščioniškojo humanizmo, šventumo temas. Tragedijoje aptinkama sąsajų su Johanno Gottfriedo Herderio humanizmo samprata, ypač jo laiškais humanizmui apginti Briefe zu Beförderung der Humanität (1797). Atlikus analizę, galima teigti, kad Vydūnas tragedijoje Pasaulio gaisras, kaip ir Herderis, kultūros ir humanizmo problemą sprendžia karo kontekste, suteikdamas moteriai svarbiausią humanizmo ugdytojos ir taikos lėmėjos vaidmenį. Tragedijoje nuskambanti svetingumo, krikščioniškosios meilės, kultūrinio misianizmo tema atspindi ne tik vakarietiškas Vydūno humanizmo ištakas, bet ir jų kritiką. Vydūnas parodo, kad aukštos kultūros vokiečių karininkams, baigusiems karo akademiją, pristinga sveikos nuovokos ir empatijos. Vydūnas, kaip ir Herderis, kritikuoja išsilavinusius, bet nuo kasdienių žmogaus reikalų atitrūkusius asmenis, kurie gali įvertinti situaciją tik pagal įstatymo raidę, o ne remdamiesi objektyvia realybe. Vydūnas parodo, kad žmogaus atotrūkis nuo tikrovės neišvengiamai kelia grėsmę, kad bus sugrįžta prie barbarizmo.Filosofas ateities kartų ugdymą patiki moterims, kurios, palaikydamos glaudesnį ryšį su aplinka, yra nepraradusios gyvojo santykio su tikrove, išlaikiusios savąjį individualumą, dėl to geba įvertinti ir kitų savitumą. Vydūno humanizmas – tai individo nuo mažens ugdomas gebėjimas pažinti aplinką ir save, tobulėti, bendradarbiaujant su kitais ir vadovaujantis gerais tautinės bei pasaulinės kultūros pavyzdžiais. Tik save suvokiantis, savo dvasią lavinantis žmogus geba pakilti iki universalių žmogiškų vertybių: išminties, laisvės, teisingumo, dorumo. Pagrindinės tragedijos veikėjos Magės žūtis priešų vokiečių padegtuose gimtuosiuose namuose yra tarsi pirmųjų krikščionių kankinių auka už tai, kad visuomenė atsinaujintų. Raktažodžiai: humanizmas, kultūra, karas, taika, įstatymas, laisvė. [Iš leidinio]

ENThe article aims to show that the close connection between culture and humanism, vividly reflected by Vydūnas in his tragedy Pasaulio gaisras („The Fire of the World“) (1922–1928), is a continuation of the tradition of German cultural humanism and not Vedantism. The article begins with a brief discussion of the development of Western humanism, touching on the themes of hospitality, Christian humanism and holiness. The tragedy is remarkable for its parallels with Johann Gottfried Herder’s concept of humanism, especially his letters in defense of humanism, Briefe zur Beförderung der Humanität (1797). The analysis of the tragedy allows us to say that in the tragedy “Pasaulio gaisras” Vydūnas, similarly to Herder, questions the problem of culture and humanism in the context of war, giving the woman the most important role of educator of humanism and peacemaker. The themes of hospitality, Christian love and cultural missionaryism reflect not only the Western origins of Vydūnas’ humanism, but also its critique. Vydūnas shows that highly cultured German officers who graduated from the military academy lacked common sense and empathy. Vydūnas, like Herder, criticises educated but unspiritual people who are detached from practical, everyday “human affairs” and who can only judge a given situation according to the rigid letter of the law and not based on objective, complex reality. Vydūnas shows that a person’s detachment from reality inevitably threatens to lead back to barbarism.Vydūnas entrusts the education of future generations to women who, being more closely connected to the domestic environment, are grounded in reality, have preserved their own individuality and are therefore able to appreciate the individuality of others. Vydūnas’ humanism is the ability of an individual to learn about the environment and oneself, to develop in cooperation with others, and to be guided by good examples of national and global culture. Only a person who realises oneself and cultivates one’s spirit rises to universal human values: wisdom, freedom, justice, virtue. The death of Magė, the protagonist of the tragedy, in her native house, set on fire by the enemy Germans, is like the sacrifice of the first Christian martyrs for the renewal of society. Keywords: humanity, culture, war, peace, law, liberty.

DOI:
10.24101/logos.2024.25
ISSN:
0868-7692
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/111543
Updated:
2024-11-06 20:29:07
Metrics:
Views: 1
Export: