LTStraipsnyje apžvelgiami keli „Kalbos kultūros“ sąsiuviniai (51–75), apimantys laikotarpį nuo 1986 iki 2002 m., iš viso – 17 metų. Aptariami žurnalo principai, metodika, redakcinės kolegijos pasikeitimai. Visų pirma laikomasi principo, kad „Kalbos kultūra“ įkurta kaip visuomenei skirtas leidinys, kurio paskirtis svarstyti ir spręsti gyvenimo tikrovės keliamus kalbos vartosenos dalykus, teikti visuomenei kalbos rekomendacijas. Kalbos norminimas ir teikiamos rekomendacijos derinamos su kalbos mokslu. Taip pat spausdinta informacija apie kalbos institucijų veiklą, su kalba susijusius renginius ir įvykius. Straipsnyje plačiau aptariami valstybinės kalbos statuso atkūrimo, Lietuvių kalbos komisijos istorijos bei veiklos, kalbos norminimo ir tvarkybos, gramatikos, žodžių darybos ir leksikos, vardyno klausimai, kelti „Kalbos kultūros“ sąsiuviniuose. Straipsnio gale vėl apžvelgiami „Kalbos kultūros“ bendrieji kalbos tvarkybos principai, leidinio nuostatos. Iš esmės laikomasi tų pačių ankstesnių principų, išdėstytų 51-ajame ir 52-ajame sąsiuviniuose. Svarbiausi iš jų – svarstyti visuomenei rūpimus dalykus, kalbos praktiką derinti su kalbotyros mokslo teiginiais ir išvadomis, laikytis nuosaikumo ir pozityvinių kalbos tvarkybos nuostatų. Taip pat pristatomi „Kalbos kultūros“ ateities uždaviniai.Reikšminiai žodžiai: Kalbos politika; Kalbos teorija; Kalbos praktika; Kalbos norminimas.
ENThe article reviews issues 51–75 of Kalbos kultūra (‘Culture of Language’), covering the 17-year period from 1986 to 2002. It discusses the journal’s principles, its methodology and changes to its editorial board. The fundamental principle of Kalbos kultūra (‘Culture of Language’) was that it was founded as a journal for the public to consider and decide questions of language use arising from real life situations, and it would make recommendations to the public. The recommendations offered for language standardisation would be coordinate with professional linguists. The journal would also publish information about the activities of language institutions and language-related events and functions. The article discusses at length some issues raised in Kalbos kultūra (‘Culture of Language’), such as the restoration (1990) of Lithuanian as sole official language in Lithuania, the history and activities of the State Commission on the Lithuanian Language, standardisation and management of the Lithuanian language, grammar, word formation and lexicon issues, Lithuanian versions of names . At the end of the article there is another review of the general language management principles of Kalbos kultūra (‘Culture of Language’), and its publishing guidelines. In effect this is a restatement of the principles stated earlier in issues 51–52 of the journal. The most important of these principles are: discussion of language matters of public interest and concern; coordination of language practice with the statements and conclusions of experts in the field of linguistics; and maintaining a moderate and constructive approach to language management. The future tasks of Kalbos kultūra (‘Culture of Language’) are also presented.