Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinis perdegimas ir jį lemiantys veiksniai individualios priežiūros darbuotojų lygmeniu

LTŠiame tyrime nagrinėjamas profesinio perdegimo reiškinys tarp individualios priežiūros darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant psichosocialinių veiksnių vaidmeniui organizacijos kontekste. Kadangi Europos visuomenė sensta, socialinių paslaugų poreikis didėja, tad individualios priežiūros darbuotojai patiria nemažai iššūkių, kurie didina profesinio perdegimo riziką. Naudojant Kopenhagos perdegimo inventorių ir Kopenhagos psichosocialinių veiksnių darbe klausimyną, tyrime buvo vertinamas profesinio perdegimo lygis ir įvertinti profesinį perdegimą prognozuojantys veiksniai, tokie kaip dideli emociniai reikalavimai, nepakankamas įsipareigojimas darbovietei ir darbo ir šeimos konfliktas. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti individualios priežiūros darbuotojų profesinio perdegimo ir psichosocialinių veiksnių organizacijose sąsajas. Tyrimo metodika apima kryžminio pjūvio apklausą, kurioje dalyvavo individualios priežiūros darbuotojai iš įvairių Lietuvos apskričių, o tai leidžia tikėtis, kad išvadas bus galima pritaikyti platesniame kontekste. Taikant tokio pobūdžio prieigą galima nuodugniai analizuoti, kiek psichosocialiniai veiksniai prisideda prie perdegimo, ir įžvelgti konkrečius stresorius, kurie daro didžiausią įtaką individualios priežiūros darbuotojų gerovei. Rezultatai atskleidžia, kad individualios priežiūros darbuotojai susiduria su įvairiais psichosocialiniais veiksniais, kurie didina profesinio perdegimo riziką. Analizė parodė, kad skiriasi šių veiksnių išreikštumas – kai kurie veiksniai individualios priežiūros darbuotojams rečiau didina profesinio perdegimo riziką, o kiti veiksniai labiau didina profesinio perdegimo riziką. Pastebėta, kad labiausiai profesinio perdegimo riziką individualios priežiūros darbuotojų imtyje didina emociniai reikalavimai (emocinis krūvis), žemas įsipareigojimas darbovietei, darbo ir šeimos konfliktas.Taip pat šie rezultatai skatina atlikti tolimesnius tyrimus, kuriais būtų siekiama pagerinti socialinių paslaugų srities darbuotojų savijautą taikant kryptingas strategijas, mažinančias nustatytų psichosocialinių stresorių poveikį. Tyrimas rodo psichosocialinių veiksnių supratimo ir valdymo svarbą siekiant užkirsti kelią darbuotojų perdegimui ir poreikį užtikrinti sveikatai palankesnę ir produktyvesnę socialinių paslaugų sektoriaus darbo aplinką. Reikšminiai žodžiai: profesinis perdegimas, psichosocialiniai veiksniai, socialinių paslaugų darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai, darbo ir šeimos konfliktas. [Iš leidinio]

ENThis study examines the phenomenon of occupational burnout among personal care workers, focusing on the role of psychosocial factors in an organisational context. The ageing of the European population and the increasing demand for social services present a number of challenges for personal care workers, which increases the risk of occupational burnout. Using the Copenhagen Burnout Inventory and the Copenhagen Psychosocial Factors at Work Questionnaire, the study assessed the level of occupational burnout. It evaluated the determinants of occupational burnout, such as high emotional demands, a lack of commitment to the workplace, and conflict between work and family. This study aims to discuss the peculiarities of occupational burnout in personal care workers and psychosocial factors in organisations. The study methodology includes a cross-sectional survey of personal care workers from different Lithuanian regions, which suggests that the findings can be applied in a wider context. This type of approach allows for an in-depth analysis of the extent to which psychosocial factors contribute to burnout and the identification of the specific stressors that have the greatest impact on personal care workers’ well-being. The results reveal that personal care workers are exposed to a range of psychosocial factors that increase the risk of occupational burnout. The analysis shows that the severity of these factors varies, with some factors being less likely to increase the risk of occupational burnout in personal care workers and other factors being more likely to increase such a risk. Emotional demands (emotional strain), low commitment to the workplace, and work-family conflict were found to be the most important factors increasing the risk of burnout in the sample of personal care workers.The findings encourage further research aimed at improving the well-being of social service sector workers through targeted strategies to reduce the impact of the identified psychosocial stressors. The study highlights the importance of understanding and managing psychosocial stressors to prevent burnout and the need for a healthier and more productive working environment in the social services sector. Keywords: professional burnout, psychosocial factors, social service workers, personal care workers, work-family conflict. [From the publication]