LTŠeima yra institucija, kurioje žmogus įgyja socialinius vaidmenis ir elgesio modelius. Vienas iš pagrindinių veiksnių, griaunančių šeimos harmoniją, yra smurtas šeimoje. Smurtas prieš vaikus yra aktuali problema visose šalyse. Šios problemos mastą didina visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad šeimos problemos yra tik jos reikalas, jos nėra viešinamos ir pati šeima turi spręsti problemas savo aplinkoje. Empiriniai duomenys buvo analizuojami atlikus kokybinį tyrimą – pusiau struktūruotą interviu, leidžiantį geriau suprasti žmogų, įsigilinti į jo problemas, išsiaiškinti pagalbos poreikį, svarbą jo gyvenime. Atlikus tyrimą buvo pritaikyta turinio analizė. Tyrime dalyvavo 8 moterys, vaikystėje patyrusios įvairias bausmes kaip auklėjimo priemonę. Tyrimas atskleidė, kad smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje priežastys dažnai nepriklauso nuo vaikų elgesio ar kitų su jomis susijusių savybių. Smurtaujančios šeimos dažnai gyvena žemiau skurdo ribos ir turi priklausomybę nuo alkoholio ar kitų socialinių problemų. Tėvai dažniausiai smurtauja, nes vaikystėje buvo skriaudžiami, jiems tai priimtinas bendravimo ir auklėjimo būdas. Smurto vaikams pasekmės yra akivaizdžios – nuo žemos savigarbos iki savęs žalojimo ir savižudybių. Smurtą artimoje aplinkoje patyrę vaikai dažnai patys tampa smurtautojais. Nustatyta, kad tyrime dalyvavusios respondentės vaikystėje patyrė visas keturias mokslinėje literatūroje išskirtas smurto formas: fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą. Paaiškėjo, kad didžioji dalis respondenčių pagalbos nesikreipė, nes vaikystėje apie vaiko teises ir auklėjimo būdus buvo mažai kalbama, o jei buvo taikomos fizinės bausmės, tai buvo laikoma vienu iš dažniausiai naudojamų ir priimtinų vaikų auklėjimo būdų. Reikšminiai žodžiai: šeima, smurtas šeimoje, artima aplinka, smurto ciklas, pasekmės. [Iš leidinio]
ENA family is an institution where a person acquires all social roles and behaviour patterns. One of the main factors destroying a family’s harmony is domestic violence. Violence against children is a relevant issue in all countries. The extent of this problem is increased by the established opinion of society that the family’s problems are only its business. They are not made public, and the family itself must solve the problems within its environment. Empirical data were analysed after conducting qualitative research based on a semi-structured interview, which allowed a better understanding of an individual, delving into her problems and clarifying the need for assistance and its importance in her personal life. Content analysis was applied after conducting the research. The research involved 8 women who experienced various punishments as a means of upbringing in childhood. The research revealed that the causes of violence against children in a close environment often do not depend on children’s behaviour or other characteristics related to them. Violent families often live below the poverty line and have alcohol addiction or other social problems. Parents are usually violent because they were abused as children, and they consider it an acceptable way of communication and parenting. The consequences of violence against children are obvious and range from low self esteem to self-harm and suicide. Children who have experienced violence in their close environment often become abusers themselves. It has been determined that in their childhood, the respondents who participated in the research experienced all four forms of violence distinguished in the scientific literature: physical, psychological, sexual, and neglect. However, it has been revealed that the majority of the respondents did not seek help because, at the time when they were children, there was little talk about children's rights and methods of raising children.If corporal punishment occurred, it was considered to be one of the generally used and acceptable methods of raising children. Keywords: family, domestic violence, close environment, cycle of violence, consequences. [From the publication]