Pirmųjų lietuvių kalbos mokymo programų pedagogikos terminai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pirmųjų lietuvių kalbos mokymo programų pedagogikos terminai
Alternative Title:
Pedagogical terms of the first Lithuanian language teaching lyllabuses
Authors:
In the Journal:
Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose [Applied research at the colleges of Lithuania]. 2024, nr. 20/1, p. 14-21
Subject Category:
LT
Kalbos istorija / Language history; Terminija / Terminology; Mokslo istorija / History of science; 1795-1915. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje.
Summary / Abstract:

LTXX a. pradžioje, panaikinus lietuvių spaudos lotyniškos kilmės raidynu draudimą ir pagaliau leidus lietuvių kalbą dėstyti mokyklose, kilo lietuvių kalbos mokymo programų poreikis. Pirmoji žinoma lietuvių kalbos mokymo programa (programos projektas) buvo išspausdinta 1906 m., o kita, jau patvirtinta oficialiai, – 1909 m. Programų autoriams teko užduotis sukurti arba parinkti terminus pedagogikos sąvokoms žymėti. Straipsnyje analitiniu aprašomuoju metodu, atsižvelgiant į programų parašymo kontekstą, aptariami programose vartojami vienažodžiai ir keliažodžiai pedagogikos terminai. Šie terminai atskleidžia XX a. pradžioje besiformuojančios pedagogikos mokslo terminijos sistemos fragmentą, iš kurio matomas autorių polinkis terminus kurti ar parinkti daugiausia remiantis indigenia leksika, rečiau – skoliniais iš graikų ir lotynų kalbų, naudoti savas darybos priemones, vengti hibridų. Abiejose programose vyrauja vienažodžiai terminai, dauguma jų – dariniai. Dėl poreikio išreikšti naują turinį padaryti dariniai yra ypač parankūs terminijai: jais nesunku realizuoti terminams keliamus reikalavimus, tokius kaip tikslumas, vienareikšmiškumas, motyvacijos aiškumas, patogumas vartoti. Kiekybiniai duomenys parodė, kad daugiausia pedagogikos terminų padaryta taikant priesaginės darybos būdą. Pati dariausia priesaga – -imas (-ymas), su ja daugiausia padaromi mokymo metodus ir būdus žymintys terminai (pavyzdžiui, pasakojimas (LKŽMLKM, 1909), perpasakojimas, perrašinėjimas, samprotavimas (PLKMPŽVMĮVKGSG, 1906). Programose vartotų terminų teminių grupių visuma atskleidžia pedagogikos mokslo pasaulėvaizdžio dalį, todėl jų analizė yra svarbi pedagogikos mokslo raidos tyrimams. Mokymas(is) kaip intelektinis procesas atsispindi iš terminų, įvardijančių mokymo procesus, gausos.Mažiau programose vartotų terminų žymi bendrąsias pedagogikos sąvokas, mokymo priemones (šaltinius) ir mokymo įstaigas. Mažiausiai rasta terminų, kuriais būtų pavadinamos mokymo organizavimo formos ir mokymosi proceso dalyviai. Reikšminiai žodžiai: pedagogikos terminai, lietuvių kalbos mokymas, lietuvių kalbos mokymo programos. [Iš leidinio]

ENAt the beginning of the 20th century, with the abolition of the ban on the Lithuanian press using the traditional alphabet and the permission to teach the Lithuanian language as a subject in Lithuanian schools, there arose a need for Lithuanian language teaching programmes. The first known Lithuanian language teaching programme (the draft) was issued in 1906. Another programme, already officially approved, was developed in 1909. The authors of the programmes had a task to create or select terms to designate pedagogical concepts. This article employs the analytical descriptive method to discuss the monolexemic and polylexemic pedagogical terms used in the programmes. These terms reveal a fragment of developing a system of pedagogical terminology in the early 20th century, from which the authors’ inclination to create or select terms primarily based on indigenous lexicon is evident, with occasional borrowing from Greek and Latin languages and the use of their derivational tools while avoiding hybrids. Both programmes predominantly feature monolexemic terms, most of which are derivatives. Derivatives are particularly advantageous for terminology due to the need to express new content; they make it easy to fulfil requirements such as accuracy, unambiguousness, clarity of motivation, and ease of use. Quantitative data showed that most pedagogical terms were formed using the suffixation derivation method. The most productive suffix is “-imas” (“-ymas”), which is used to create terms denoting teaching methods and techniques (for example, “pasakojimas” in LKMPP 1909, “perpasakojimas” in PLKMP 1906, “perrašinėjimas” in PLKMP 1906, “samprotavimas” in PLKMP 1906). Prefixation derivation is not characteristic of the terms of the field discussed, but there is a noticeable tendency to use verbal prefixes as base words for suffixation derivation terms.The totality of the thematic groups of terms used in the programmes reveals a part of the worldview of the science of pedagogy. At its core are concepts related to young individuals’ intellectual activity and development. The abundance of terms designating teaching processes reflects teaching as an intellectual process. There are fewer terms related to general pedagogical concepts, teaching aids (sources), and the names of educational institutions. The least number of terms were found that designate forms of organising teaching and participants in the learning process. Keywords: pedagogical terms, Lithuanian language teaching, Lithuanian language syllabuses. [From the publication]

DOI:
10.59476/mtt.v1i20.641
ISSN:
1822-1068; 2335-8904
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/111487
Updated:
2024-11-04 14:42:08
Metrics:
Views: 5
Export:
Download