LTPasikartojantis smurtas artimoje aplinkoje, pasireiškiantis fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio poveikio veiksmais, išlieka opia problema dėl nuoseklios, sistemingos ir ilgalaikės prevencijos stokos. Nors nacionaliniu lygmeniu priimtuose norminiuose dokumentuose numatytos tiek bendrosios prevencijos priemonės, tiek konkrečios priemonės, kurios padeda apsaugoti smurtą patyrusį asmenį nuo pakartotinio smurto, praktika dažnai rodo, kad prevenciniai veiksmai priklauso nuo skirtingų smurto atvejų pobūdžio ir gali varijuoti priklausomai nuo atvejo specifikos. Skirtingoms institucijoms, dirbančioms su smurto užkardymo problemomis artimoje aplinkoje, priskiriamos funkcijos ir atsakomybė, tačiau nenumatomi institucijų bendradarbiavimo ir tęstinumo veiksniai. Pasikartojantis smurtas, vykstantis dėl socialinės, ekonominės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, sukelia smurto apraiškų baimę aukai. Socialiniai darbuotojai savo profesinėje veikloje dažnai susiduria, kad tokie pasikartojantys ir sisteminiai pažeidimai yra taip įsišakniję, kad smurto auka nesikreipia pagalbos, toks elgesys šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, tampa normalizuotas – smurtas yra neigiamas ir / ar pateisinamas. Šiame straipsnyje analizuojamos pakartotinio smurto šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, prevencijos priemonės ir būdai, taikomi socialinių darbuotojų siekiant užkardyti pakartotinio smurto problemą artimoje aplinkoje. Atskleidžiama, kaip netiesioginio poveikio priemonės – pozityvios tėvystės ir socialinių įgūdžių programos, priklausomybės konsultantų paslaugos – stiprina šeimos narių apsauginius ir atsparumo veiksnius ir prisideda prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo lygio. Išryškinamos įvairios bendradarbiavimo praktikos ir patirtys su policijos, probacijos, vaikų teisių, mobilių komandų ir krizių centrų specialistais pakartotinio smurto prevencijos srityje.Detalizuojami sistemingi socialinių darbuotojų veiksmai informuojant šeimas apie smurto atpažinimą, neatidėliotinus veiksmus iškilus smurto grėsmei, galimą pagalbą ir smurtinio elgesio pasekmes. Aptariama, kiek svarbi yra socialinio darbuotojo profesinė laikysena kontakto su šeimos nariais metu, kaip empatiškas elgesys padeda užmegzti ryšį su šeima šiame jautriame ir skaudžiame smurto problemos lauke. Reikšminiai žodžiai: patirianti socialinę riziką šeima, pakartotinis smurtas, smurto prevencija. [Iš leidinio]
ENRecurrent violence in the close environment, manifested by physical, sexual, psychological, or economic impact actions, remains a pressing issue due to the lack of consistent, systematic, and long-term prevention. Although documents at the national level specify both general prevention measures and specific measures to protect individuals who have experienced single acts of violence and recurring violence, practice often shows that preventive activities depend on the nature of different violence cases and can vary depending on the specifics of the case. The functions and responsibilities assigned to different institutions working in the field of violence prevention vary, but the factors of institutional cooperation and continuity are unpredictable. Recurrent violence occurring due to social, economic, cultural, and physical power imbalances instils fear of violent manifestations in the victim. In their professional activities, social workers often encounter the fact that such recurrent and systemic abuses are so deeply rooted that violence victims do not seek help, and such behaviour in families experiencing social risk becomes normalised, i.e., violence is perceived as negative and(or) justifiable. The article analyses measures and methods for preventing recurring violence and how they are applied by social workers to combat the problem of violence in a close environment. It has been revealed how indirect impact measures, such as positive parenting, social skills programmes, and addiction counselling services, strengthen protective and resilience factors of family members and contribute to reducing the level of violence in a close environment. Various collaborative practices and experiences with police, probation officers, child rights advocates, and crisis centre specialists in the field of recurring violence prevention are highlighted.The social workers systematically inform families about recognising violence, take immediate action in case of a violent threat, provide possible assistance, and explain the consequences of violent behaviour. The importance of a social worker’s professional attitude during contact with family members to reduce the risk of recurring violence is discussed. It is revealed how empathetic behaviour helps establish a connection with the family in this sensitive and painful field of domestic violence. Keywords: family at social risk, recurring violence, violence prevention. [From the publication]