The Analysis of structural changes in the Lithuanian economic sectors under conditions of uncertainty

LTŠiame straipsnyje pateikiama 1995–2022 m. Lietuvos ekonomikos struktūrinių pokyčių analizė. Struktūriniai pokyčiai šiame tyrime suprantami kaip bendros pridėtinės vertės struktūros pasikeitimas per analizuojamą laikotarpį. Nagrinėjamu laikotarpiu BVP labiausiai sumažėjo 1999, 2009 ir 2020 m. Šiuo laikotarpiu ekonominės krizės Lietuvoje buvo fiksuojamos praktiškai kas 10 metų. 1999 m. ekonomikos nuosmukis iš dalies susijęs su Rusijos ekonomikos krize. Neigiamas BVP augimas 2009 m. susijęs su pasauline finansų krize. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, Lietuvos BVP augimas buvo nulinis. Analizuojant 1995–2022 m. laikotarpį pastebėta, kad Lietuvos ūkį nuolat veikė trumpalaikiai išorės neramumai, tačiau šalis išliko atspari rimtiems sukrėtimams. Šių svyravimų metu susiformavo pokyčiai ekonomikos struktūroje. Vieni ūkio sektoriai plėtėsi labiau, kiti – mažiau. 2004 m., palyginti su 1995 m., žemės ūkio dalis ūkio struktūroje sumažėjo beveik 60 proc. Finansinio tarpininkavimo dalis ūkio struktūroje sumažėjo 13,6 proc., o kitų sektorių – beveik 23 proc. 1995–2004 m. intensyviausi struktūriniai pokyčiai buvo žemės ūkyje, prekybos ir kituose sektoriuose. 2009 m., palyginti su 2004 m., žemės ūkio dalis ekonomikos struktūroje sumažėjo beveik 39 procentais. Pramonės dalis ūkio struktūroje sumažėjo 16,8 proc., o statybos – beveik 9,6 proc. Nuo 2004 iki 2008 m. buvo užfiksuota sparčiausia statybų sektoriaus plėtra – tai susiję su aktyvia nekilnojamojo turto plėtra. 2004–2009 m. laikotarpiu intensyviausi struktūriniai pokyčiai buvo žemės ūkyje, pramonės ir finansinio tarpininkavimo sektoriuose. 2019 m., palyginti su 2009 m., pramonės dalis ekonomikos struktūroje sumažėjo beveik 2 proc., finansų sektoriaus – 12 proc., o kitų sektorių – 6 proc. 2009–2019 m. laikotarpiu intensyviausi struktūriniai buvo žemės ūkuje, statybų ir finansų sektoriuose.2019–2022 m. laikotarpiu intensyviausi struktūriniai pokyčiai buvo pramonės ir finansų sektoriuose. Idealiu atveju teigiamas struktūrinių pokyčių rezultatas yra ekonomikos progresas. Ekonominės pažangos metu vyksta tolygus ir ilgalaikis visų ūkio sektorių vystymasis. Kadangi ekonomikos struktūra yra sudėtingas mechanizmas, pokyčiai joje neturi vykti dideliu greičiu, ne chaotiškai. Tik tada ekonomikos progresas galėtų būti teigiamas struktūrinių pokyčių rezultatas. Reikšminiai žodžiai: ekonomikos sektoriai, struktūriniai pokyčiai, ekonominis augimas, ekonomikos progresas, Lietuvos ekonomika. [Iš leidinio]

ENThe research aims to analyse the structural changes in Lithuanian economic sectors from 1995 to 2022. Structural changes in this research are understood as changes in gross value added by an economic sector during the period analysed. The greatest decreases in GDP happened in 1999, 2009, and 2020. During this period, economic crises in Lithuania were recorded practically every 10 years. The economic recession of 1999 is partly related to the Russian economic crisis. The negative growth in GDP in 2009 is related to the global financial crisis. When the COVID-19 pandemic began, Lithuania recorded zero GDP growth. The analysis of the period 1995-2022 reveals that the Lithuanian economy was constantly affected by short-term external turbulence but remained resistant to serious shocks. During these fluctuations, changes were formed in the structure of the economy. Some sectors of the economy expanded more, others - less. In 2004, compared to 1995, the share of agriculture in the structure of the economy decreased by almost 60 per cent. The share of financial intermediation decreased by 13.6 per cent, and other sectors decreased by almost 23 per cent. Between 1995 and 2004, the most intense structural changes were in agriculture, trade, and other sectors. In 2009, compared to 2004, the share of agriculture in the structure of the economy decreased by almost 39 per cent. The share of manufacturing decreased by 16.8 per cent, and construction decreased by almost 9.6 per cent. From 2004 to 2008, the fastest development of the construction sector was recorded, which is related to the active development of real estate. In 2004-2009, the most intense structural changes were in the agriculture, industry, and financial intermediary sectors. In 2019, compared to 2009, the share of industry in the structure of the economy decreased by almost 2 per cent, the financial sector decreased by 12 per cent, and other sectors decreased by 6 per cent.In 2009-2019, the most intense structural changes were in the agriculture, construction, and financial sectors. From 2019 to 2022, the most intense structural changes were in industry and financial sectors. In the ideal case, the positive result of structural changes is economic progress. During economic progress, there is an even and long-term development of all economic sectors. Because the structure of the economy is a complex mechanism, changes in it must not be too speedy and not chaotic. Only then could economic progress be the result of structural changes. Keywords: economic sectors, structural changes, economic growth, economic progress, economy of Lithuania. [From the publication]

• Inovacijų ir mokslo įtaka Lietuvos pramonės konkurencingumui / Gitana Valodkienė, Vytautas Snieška, Vaidas Gaidelys. Ekonomika ir vadyba. 2011, Nr. 16, p. 411-417.
• Lietuvos pramonės prioritetų įgyvendinimas ir valstybės remiamų programų rengimo būtinumo ekonominis, socialinis, finansinis pagrindimas / Norbertas Balčiūnas. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2000, Nr. 13, p. 7-17.
• Paradigmų kaita aukštajame moksle : kur link? / Kęstutis Pukelis, Nora Pileičikienė. Pedagogika. 2012, 108, p. 117-124.